Nerimas ir stresas yra nūdienos gyvenimo būdo palydovai nuo kurių niekas negali pabėgti. Prie to būtų galima drąsiai pridėti ir šiame amžiuje išplitusią depresijos ligą. Sąrašą negalavimų, kurie tampa suaugusio žmogaus palydovais viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje būtų galima tęsti ir tęsti.
Galima pagalvoti, kad tai – nieko naujo, nes žmonės visais laikais susidurdavo su įvairiomis problemomis. Bet, kaip sakoma, velnias slypi detalėse: išskirtinė šių 21-o amžiaus problemų savybė yra tokia, kad tik retas gali efektyviai padėti sau. Taip, stresą, nerimą ar net nemigą galima numalšinti vaistais. Bet tai – tik laikinas sprendimas, nes prie tokių vaistų galima greitai priprasti, o jie pačios problemos spręsti nepadeda, tik leidžia laikinai susitvarkyti su jos simptomais.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau suaugusiųjų kreipiasi pagalbos į psichologus. Kai susitvarkyti su negalavimu negalime patys, kas gali suteikti efektyvesnę pagalbą nei profesionalas, kuris specializuojasi būtent tokių negalavimų gydyme? Tai padeda ir pačioms psichologinėms paslaugoms, psichologinei pagalbai tapti mažiau stigmatizuojančiu reiškiniu dėl ko žmonės nenoriai kreipiasi į psichologus. Tai ypač pastebima provincijoje, mažesniuose miesteliuose, tačiau priešingos tendencijos pastebimos labiau kosmopolitiškuose didmiesčiuose.
Psichologas nėra psichiatras
Paplitusi praktika visus su žmogaus psichika dirbančius specialistus vadinti „nervų daktarais” ar net visus juos laikyti „psichiatrais”. Tačiau tai – toli nuo realybės, nes psichologas tikrai nėra psichiatras ir nors ir dirba su „galvos problemomis”, jų gydymo ar pagalbos metodai yra visiškai skirtingi.
Psichologas, kaip ir psichoterapeutas (kuriuo gali tapti tiek psichologai, tiek psichiatrai) yra specialistai, kurie problemas sprendžia kalbinės terapijos pagalba, dialogu. Tuo tarpu psichiatras tas pačias problemas sprendžia, jei tam yra medicininis pagrindimas, sprendžia skirdamas vaistus. Psichiatrai taip pat dažniausiai dirba su daug sunkesniais pacientais, kuriems reikia didesnės pagalbos, o pas psichologą lankosi ir tie žmonės, kurie turi mažų problemų ar apskritai jų neturi, bet nori gauti psichologinę konsultaciją, pvz. tai gali nutikti prieš priimant svarbų sprendimą gyvenime.
Psichologas gali padėti daugelyje situacijų
Psichologas gali padėti spręsti labai daug kasdienių bėdų. Praktiškai viskas, kas sukelia kažkokias neigiamas pasekmes jūsų gyvenime ir yra susiję su psichika ar psichologija, gali būti sprendžiama psichologo kabinete. Tai nebūtinai turi būti kažkokias aiškiai apibrėžta liga. Tiesiog elementarus psichologinis diskomfortas gali būti priežastis kreiptis į psichologą, kuris padės tą diskomfortą panaikinti ir surasti tikrąsias jo priežastis.
Jei jums reikės gilesnio žvilgsnio ir stipresnės pagalbos, jei jūsų problemos yra įsisenėjusios ir nemanote, kad jas galima išspręsti kelių konsultacijų metų, visada galima kreiptis į psichoterapeutą. Tai yra specialistai, kurie taiko tą pačią terapiją, bet tai daro naudodami kitokias priemones, kitokias teorijas, kurios įgaunamas psichoterapiją studijuojant papildomai. Bet visumoje, psichologas arba psichoterapeutas gali padėti daugelyje situacijų. Terapija gali būti ir dažnai yra derinama su psichiatro paskirtu gydymu, nes tyrimai rodo, kad tai yra efektyvesnis gydymo būdas nei pasikliaujant tik vienu iš jų.
Psichologo pasirinkimo specifika
Psichologo pasirinkimas – labai individualus reikalas. Jei savo šeimos gydytojo ar kito daktaro mes nesirenkame taip kruopščiai ir daugiausia ką padarome, tai esant galimybei paskaitome jo įvertinimus ir atsiliepimus internete, tai psichologas renkamasis kiek kitaip.
Taip yra todėl, kad psichologo konsultacija ar psichoterapija, kurią veda psichoterapeutas yra pagrįsta žmogiškuoju ryšiu ir tam tikromis vertybėmis. Jei ryšys tarp jūsų ir psichologo neegzistuoja – tikėtina, kad ir pati terapija neduos norimos naudos. Todėl net svarbiau nei psichologo kompetencijos yra šitas žmogiškasis ryšys, nesumenkinant ir kitų pasirinkimą lemiančių dalykų. Su daug jų galima susipažinti psichoterapijos.lt, bet tas subjektyvus žmogiškojo ryšio pajautimas negali būti išmatuojamas skaičiais ar kokios nors skalės įvertinimais. Tam reikalingas pajautimas, patyrimas, subjektyvus įvertinimas. Kartais žmonės tiesiog išbando skirtingus psichologus prieš priimant galutinį sprendimą dėl terapijos tęsimo su kuriuo nors vienu iš jų, bet retas gali sau tai leisti. Todėl pabandykite ryšį su psichologu ir terapijos sėkmės potencialą pajausti per tai, kaip psichologas save pristato, ką jums sako jo išvaizda ir savęs pateikimas, galiausiai ką apie jį sako žmonės atsiliepimuose.