Kai tave pradeda erzinti jaunuoliai, tai reiškia, kad tu sensti, – apie kartų skirtumus rašė prancūzų rašytojas Frederic Beigbeder.

Ne vienas mano bendraamžis keturiasdešimtmetis yra pripažinęs, kad gatvėje sutiktas barzdotas dvidešimtmetis su dar nenudžiūvusia tatuiruote suerzino juos savo laisvumu (ir kitais dalykais, pasirinktinai). Laisvumu bendrauti, taip, kaip mano bendraamžiai nebendravo, nes kaip gi taip galima. Laisvumu veikti tai, ko jie niekada neveiks, nes dabar galima veikti daug ką. Laisvumu paprašyti pakelti pareigose praėjus trims dienoms nuo priėmimo į darbą. Kas per įžūlumas?!

Kartais aš pagalvoju, kad skirtumai tarp kartų nėra realūs. Juos tiesiog sukuriame tam, kad būtų lengviau paaiškinti savo elgesį su kitų žmonių grupėmis ir rasti vietą, kur tas grupes padėti, kai jos pradeda užknisti. Tiksliau, tada, kai matome, kad kiti žmonės daro kitokius pasirinkimus negu mes.

Harvard Business Review aptaria konsultacijų, kuriuos skirtos Y kartos nagrinėjimui, rinkos apimtį ir teigia, kad ji turėtų būti tikrai nemenka. Didesnės organizacijos yra praėję programas Kaip dirbti su Y karta. Dar pridėkime knygas, paskaitas, straipsnių upes. Žurnalas juokiasi, kad yra tokių konsultantų, kurie ruošia konsultantus konsultuoti apie Y kartą. Leidinio išvada sarkastiška – šiuolaikiniai jaunuoliai organizacijose laikomi ateiviais iš kitų planetų, kurie reikalauja neva atskiro ypatingo priėjimo. Ar girdėjote kur nors apie kokį nors seminarą, kuriame būtų nagrinėjami ne kartų skirtumai, bet jų panašumai? Aš negirdėjau. Skaityti daugiau…