Taigi, empatija, kaip sakoma, yra santykių pagrindas. Nejausdamas to, ką jaučiu aš, kitas žmogus negebės su manimi gerai subūti. Nenutuokdamas, kas gali būti svarbu kitam žmogui, vargu ar galėsiu tikėtis būti šio žmogaus priimtas. Iš kitos pusės, galvojant apie organizacinį kontekstą, žodį empatija jau greitai bus galima įrašyti į bullshit bingo lentelę, nes jis yra toks pat nuvalkiotas, kaip ir žodžiai pokyčiai ar iššūkiai.

Arūnas turi būti empatiškas buhalterei Dianai iš antro aukšto. Taip pat jis turi būti empatiškas savo kolegai, kuris jautriai reaguoja į bet kokį jo asmeninės erdvės, užimančios 30 kv. metrų, pažeidimą. Arūnas turi būti empatiškas valytojai Danutei, kuriai nepatinka, kad Arūnas kartais palieka ne iki dugno išgertą kavos puodelį ir Danutei nelengva tą puodelį įdėti į nešvarių puodelių dėžę, kurioje ji surenka puodelius iš kitų biuro vietų. Kitą dieną Arūno vadovas kalbasi su juo ir sako jam: klausyk, Arūnai, noriu pakalbėti apie tavo kolegiškumą, ar girdėjai, kad yra toks dalykas – empatija?

Neseniai man į rankas pakliuvo Adam Wayts, profesoriaus iš Northwestern University straipsnis Limits of Empathy, publikuotas Harvard  Business Review žurnale. Perskaitęs autoriaus tyrimais ir praktinėmis įžvalgomis paremtą tekstą, pagalvojau apie tą menamą personažą Arūną, kuris neriasi iš kailio bandydamas įlipti į visų jį supančių žmonių batus. Žinoma, kiekvienas turime mokėti panaudoti empatijos gebėjimą, tačiau pasak protingų žmonių, empatija turi tam tikras ribas. Tad kol mūsų herojui Arūnui netrūko kantrybė, kviečiu su jomis susipažinti.

Pirmoji riba: empatija (iš)vargina

Pagalbininkų profesijos, tokios kaip gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, hmm, koučingo specialistai yra ypatingai jautrios šiam apribojimui. Pasak tyrimų, šių profesijų atstovai yra lengviau pažeidžiami ir yra mažiau atsparūs stresui ypač tada, kai šių profesijų atstovams keliamas lūkestis demonstruoti aukštą empatijos lygį. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt pristato Danguolės Kraskauskienės, saviugdos lektorės, karjeros ir gyvenimo koučingo specialistės, straipsnį. Subalansuota visiems, ieškantiems šviesesnio santykio su savimi ir kitais.

Danguolė Kraskauskienė

Kodėl verta būti OK?

Jau kuris laikas stebiu žiaurųjį cirką, kuris vyksta portaluose, bloguose bei televizijų laidose. Kalbu apie bendrą patyčių ir niekinimo atmosferą, apie požiūrį „Aš esu kietas, o tu – nelabai“. Tai ką žinomi (ar vos vos prakutę) dėdės bei tetos drąsiai rėžia į „eterį“ seniai nebetelpa į jokias etikos ir elementarios pagarbos normas. Grubūs, ant padorumo ribos svyruojantys pasisakymai, akių draskymas kiekvienam, kuris sėdi kitoje įsivaizduojamų barikadų pusėje tapo greitu tramplynu į užtikrintą populiarumą ar bent jau žinomumą. Skaityti daugiau…

Transakcinės analizės požiūris į mūsų elgesį. Dešimt minučių apie tai, kodėl elgiamės Skaityti daugiau…