Jungtinės Karalystės (UK) koučingo specialistų bendruomenė The Coaching Academy ką tik atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti svarbius koučingo specialistų darbo aspektus. Gauti duomenys leidžia daryti išvadas apie koučingo specialistų tobulėjimą ir darbo būdus. Džiugina tai, kad koučingo paslaugų apimtys auga – net 86 procentai koučingo specialistų teigia, jog jiems pavyksta išlaikyti savo esamus klientus ir pritraukti naujų. Kiek neramina tai, kad supervizijos paslaugomis naudojasi tik trečdalis apklaustųjų – tai parodo, kad koučingo supervizija dar nėra laikoma privalomu nuolat praktikuojančio koučingo specialisto tobulėjimo būdu. Daugiau tyrimo rezultatų pateikta paveikslėlyje:

Skaityti daugiau…

Pristatau tradicinį koučingo įvykį – Žiemos Koučingo Akademiją 2012, kurią rengia Lietuvos koučingo bendruomenė - ICF Lietuva. Mano galva, tai ko gero vienas kokybiškiausių koučingo renginių, kuriuos galima aplankyti Lietuvoje. Šį kartą ne tik tradiciškai dalinsimės įžvalgomis bei patyrimu, tačiau ir patys mokysimės. Net dvi patyrusios pranešėjos iš užsienio pristatys ir organizuos du intensyvius užsiėmimus. Mūsiškiai koučingo specialistai ves koučingo sesijas ir koučingo supervizijas. Taip pat diskutuosime apie koučingo vertę klientams – asmenims bei organizacijoms. Labai laukiu vasario! Programa ir registracija čia.

Nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją, – šį Kurt‘o Lewin‘o posakį išgirdau prieš penkerius metus. Pats tuo metu buvau įsitraukęs į ilgą mokymąsį – siekiau pažinti koučingo praktikos paslaptis. Mano dėstytojas Peter Jackson šia fraze atliepė kiek cinišką mano (dar žalios) mokslų grupės klausimą Tai ko mes čia susirinkome, jei mums reikės knygas skaityti ir daryti visokias analizes? Prie ko čia koučingas? Geriau pasakykite mums gerų klausimų pavyzdžių, kuriuos galėtume užduoti savo klientams!  –  replikavo brangiu kostiumu vilkintis finansų strategas iš Londono Sičio. Skaityti daugiau…

Tai paskutinė straipsnių serijos apie tikslus ir jų įgyvendinimą dalis. Neabejoju, kad apie tikslus dar rašysiu ateityje, nes tai – neišsemiama tema. Kodėl nepasiekiame savo tikslų ir kas mums trukdo tai padaryti – vieni įdomiausių klausimų. Skaityti daugiau…

Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti? Skaityti daugiau…

Populiarus britų tinklaraštis PsyBlog pateikia moksliniais tyrimais paremtus patarimus, kurie gali padėti geriau susidoroti su savo tikslais. Skelbdamas šį straipsnį taip pat oponuoju kartais perdėtai pozityviam, paviršutiniškam ir mechaniškam požiūriui į tikslus bei jų įgyvendinimą.  Skaityti daugiau…

Kažkaip netyčia, o gal numatytai, šiandien ryte, kai snigo, man į rankas pakliuvo praėjusio amžiaus vidurio Abraham H. Maslow paskaitų rinkinys.  Ten radau charakteristikas, kurios apibūdina žmogiškumą. Tegu tai bus mano palinkėjimas kitiems metams.

Maslow rašo: Kai kurios objektyviai aprašomos ir išmatuojamos charakteristikos, būdingos sveikam žmogaus egzemplioriui, yra:

  1. Aiškesnis, efektyvesnis realybės suvokimas.
  2. Didesnis atvirumas patirčiai.
  3. Padidėjusi asmenybės integracija, visybiškumas ir vienovė.
  4. Padidėjęs spontaniškumas, išraiškingumas, pilnas funkcionavimas, gyvumas.
  5. Asmenybės tikrumas, stipri savimonė, autonomiškumas, unikalumas.
  6. Padidėjęs objektyvumas, atsiskyrimas, savęs peržengimas.
  7. Kūrybiškumo susigrąžinimas.
  8. Gebėjimas sujungti konkretumą ir abstraktumą.
  9. Demokratiška charakterio struktūra.
  10. Gebėjimas mylėti.

Su naujais! O dabar baigiam šią akademinę rimtį ir einam švęsti!:)

28 2011 12 0

Gestalt malda

Fritz Perls, Gestalt krypties „tėvas“ suformulavo taip vadinamą Geštalto maldą (1969). Viskas sugula į žodžius paprastai ir sklandžiai:

Aš darau savo, tu savo.

Aš nesu čia tam, kad atitikčiau tavo lūkesčius.

Tu nesi čia tam, kad atitiktum manuosius.

Tu esi tu, aš esu aš.

Ir jei kada mes rasime vienas kitą, bus nuostabu.

O jeigu ne, ką padarysi.

Skaityti daugiau…

Keliu sau klausimą, kurio žmogaus mokymasis vertingesnis. Ar to, kuris pasiekęs tikslą, klausė ką aš iš to gavau ir kaip man gauti daugiau?, ar to, kuris pasiekęs tą patį, teiravosi ką aš išmokau šiame kelyje ir kuo aš tapau pasiekęs šį tikslą?

Tikslai yra reikalingi, jų neginčiju. Kaip gi kitaip naviguotume gyvenime? Mane kur kas labiau intriguoja mūsų požiūris į tikslus ir tai, kaip mes elgiamės su jais.

Mano kuklia nuomone, sėkmingi žmonės yra ne tie, kurie ką nors gauna pasiekę savo tikslą, o tie, kurie įgyvendinę savo siekius, tampa kitokiais. Skaityti daugiau…

Pasak psichologų, esame linkę rinktis lengviausius kelius. Galbūt dėl to posakis nieko nėra neįmanomo tapo nebemadingu.

Oliver Burkeman teigia,  kad užuot pagaliau ėmęsi naujo reikalo, mes patyliukais skundžiamės, neva pokytis pareikalaus daug pastangų. Randame daugybę racionalių pasiteisinimų, kodėl dar ne vieta ir ne laikas. Pats save pagavau. Ėjimas į baseiną – reikalas mielas ir naudingas, bet aš juk ir taip beveik kasdien stoviu auditorijose. Negi tai ne sportas?!

Mes vadovaujamės kognityvinio sklandumo (Cognitive Fluency) principu, pagal kurį savo prioritetus suteikiame tiems dalykams, kurie Skaityti daugiau…

10 - 14««...89101112...»»