- Kam man reikalingas tas koučingo specialistas? Juk mąstyti moku ir pats! - dažnai klausia ir kartu atsako koučingu besidomintys.

Darau prielaidą, kad toks klausimas turi du kilmės šaltinius. Vieni žmonės tokį klausimą užduoda mesdami koučingui iššūkį. Tarsi norėdami duoti suprasti, kad koučingas – anokia čia pagalba. Kiti klausia, nes ieško galimybių koučingą naudoti savarankiškai – patys sau kelti gerus klausimus idant atrastų ieškomus sprendimus.

Dauguma koučingo specialistų atsakytų, kad taip, koučingo klausimai veikia ir tada, kai žmogus juos užduoda pats sau. Tačiau kartais mes tiesiog nežinome, kokį klausimą užduoti. Juolab, kad kai kurių klausimų sau užduoti ir nenorime, nes jie skatins atsakymus, kurių galbūt mes visai nelaukiame.

Noriu išplėsti aukščiau pateiktą mintį ir pasiremti garsaus mokslininko, Nobelio premijos laureato, Daniel Kahneman įžvalgomis, kurias jis išdėstė savo knygoje Thinking Fast and Slow. Skaitydamas autoriaus pateiktą analizę, pastebėjau, kad kai kurios jo mintys labai tinka atsakymui į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą. Skaityti daugiau…

Žmonėms patinka, kai jie būna teisūs. Ir jie padarys viską, kad įrodytų savo tiesą.

Prisiminkite, kai karštai su kuo nors diskutavote ir laimėjote ginčą. Juk pasitenkinimas užplūdo, net jei mėginote jį nuslėpti… Ieškoti tiesos diskusijoje – vienas bendravimo teikiamų malonumų.

Ar pastebėjote, kad šia mūsų silpnybe naudojasi interneto troliai – tie, kurie socialiniuose tinkluose provokuoja karštas diskusijas. Jie mėgaujasi matydami, kaip įsiaudrinę žmonės daro viską – keikiasi ir koliojasi, vien tam, kad įrodytų savo tiesą. Bet tai – tik interneto pokštai.

Pažvelkime giliau. Permainų kupiname pasaulyje tiesos paieškos padeda mums suteikti dalykams prasmę. Susivokti savyje ir aplinkoje. Kita vertus, siekis būti teisiu gali stipriai klaidinti. Gal net nereikia sakyti gali. Klaidina, taip bus tiksliau. Skaityti daugiau…

Galima.

Šis įrašas yra apie kito žmogaus – mąstymo ir kartais veiksmo partnerio svarbą. Apie kito žmogaus gebėjimą padėti mums pamatyti kitą kampą. O kartais ir kitą pasaulį. Savo pačių pasaulį, žinoma.

Šį kartą – nieko moksliško.

Mes kasdien tai darome – taikome koučingą sau, tik – du dalykai. Pirma, dažnas mūsų apie tai nežino, nes mintys veja viena kitą ir nepaveja.

Antra, darome tai kaskart taip pat. Mintys sukasi tais pačiais ciklais, tais pačiais ratais. Ir beveik niekas nesikeičia.  Kažkas sako, – užstrigau. Kažkam tai – rutina, dar kažkas vadina tai tuo pačiu per tą patį.

Mums sunku taikyti koučingą sau, nes savęs klausiame tų pačių klausimų ir atsakome į juos dažniausiai taip pat. Žinoma, jei tokia sesija su savimi yra suplanuota, jei skiriame tam specialaus laiko, tuomet ir koučingas pačiam sau bus veiksmingesnis. Skaityti daugiau…

Kokią istoriją sau pasakoji? – kartą paklausiau savo bičiulio kai kalbėjomės apie pokyčius. Jis ilgai argumentavo, kodėl neturėtų daryti keleto dalykų savo gyvenime. Šis klausimas, nuskambėjęs gal kiek įžūlokai, tačiau tiesiai ir atvirai, nutraukė jo iš pažiūros logiškus argumentus. Mano pašnekovas pritilo: žinai, nėįtikinama man ši istorija… Taip mudu praėjome pokalbį nuo pradžių.

Pasidalinsiu su jumis kai kuo labai asmenišku. Gali būti, kad šiek tiek apsijuoksiu. Skaityti daugiau…

Kai mums nepasiseka, mes beveik visada kaltiname savo netikusį sprendimą. Geriau jau būčiau daręs A, o ne B! Velnias, geriau jau būčiau ėjęs į filmą A, o ne į filmą B! Kodėl, po galais, aš nusipirkau šituos batus, juk man jie visai netinka! Geriau jau būčiau pasilikęs, nei išėjęs… Geriau būčiau išėjęs, nei pasilikęs… Pagauti emocijų ar intensyvių minčių mes pamirštame, kad ginčyti reikia ne patį sprendimą, o būdą kuriuo jis buvo priimtas. Taigi, jei norime pasimokyti iš klaidų, svarbu apgalvoti ne tik KOKS sprendimas tai yra, bet ir KAIP jis buvo priimtas.

Įsivaizduokite dvylikos žmonių komandą, kuriai reikia priimti sprendimą UŽ arba PRIEŠ. Komandoje vyksta balsavimas Skaityti daugiau…