Šis tekstas nebus pozityvus, nes jame pakomentuosiu kone kasdien sutinkamas klišes apie tobulėjimą, saviugdą bei panašius dalykus. Kas tai yra klišės? Pagaliau penktadienis! yra klišė, nes ji byloja apie visuotinį skundą savo nemylimu darbu. Kaip bus, taip gerai taip pat yra nuvalkiota klišė, kuri vartojama tada, kai kas nors nuleidžia rankas. Paveikslėlyje matote dar vieną klišę – Dr. Ernesto Rafael Guevara de la Serna atvaizdą, kurį daugelis nešioja kaip brendą, nors šitas bičas savo idėjomis sugebėjo nustekenti milžinišką potencialą turėjusią šalį.

Sąvokos, kurias čia aprašysiu, pačios savaime yra tvarkoj, tačiau netvarkoj yra jų perdėtas ir entuziastingas naudojimas kur reikia ir kur nereikia. Laikykite šį tekstą dar vienu kukliu mėginimu iš chaoso padaryti tvarką.

Stebuklai nutinka išėjus iš komforto zonos

Apie šią klišę jau rašiau plačiau, tačiau vėl ir vėl grįžtu prie jos, nes kur bepasisuksiu, mane vis bando įtikinti, kad aš gyvenu kažkokiame komforte ir man reikia kažką keisti.

Anądien mačiau filmuką, kuriame du jaunuoliai eksperimentuoja su išėjimu iš komforto zonos. Tame video mergina eina į gatvę ir kalbina nepažįstamuosius, taip mokydamasi kurti kontaktą su naujais žmonėmis. Viskas atrodo šiek tiek banaliai ir perdėtai entuziastingai, nes tame filmuke sudaromas įspūdis, kad tobulėjimui pakanka tik vieno – išėjimo iš komforto zonos.

Supurtykite juos, išveskite juos iš komforto zonos, – kartais sako vadovai pateikdami užsakymą mokymams. Klausiu: kam to reikia? Jie atsako, kad tai reikalinga, kad jie (jų darbuotojai) pasiektų geresnių rezultatų.

Anądien dirbau su viena įmone, kurios komandai (ją sudaro specifines profesines paslaugas teikiantys žmonės) keliamas tikslas – tapti labiau orientuotiems į klientą ir verslą. Deja, tie žmonės laiko save srities profesionalais ir su tradiciniais pardavėjais savęs netapatina. Net žodis pardavimai jiems kelia priepuolius. Skaityti daugiau…