Kai vadovai pradeda mokytis koučingo, pirmoji kliūtis su kuria jie susiduria – nesibaigiantis patarinėjimas koučingo pokalbio metu. Kiti vadovai žino, kad patarinėti nereikia, tačiau noras tą daryti niekur nedingsta, tad patarimai būna maskuojami klausimais, pavyzdžiui, ar nebandei…? Ar negalvoji, kad…? Čia pateiksiu keletą įžvalgų, dėl ko taip sunku nepatarti ir ką su tuo daryti, kai savo pokalbiuose norėsite to daryti mažiau.

Pats vertingiausias patarimas yra tas, kurio jūsų paprašė. Anksčiau esu rašęs, kad žmonės, kalbėdami apie savo rūpesčius, pirmiausia laukia supratimo ir išklausymo, o jūsų patirtis, kokia turtinga bebūtų, jiems gali visai negelbėti. Tai, kas tiko jums, nebūtinai turi tikti kitiems. Kitą kartą pagalvokite apie save – kai kalbate apie savo sunkumus, ko tokiais atvejais jums reikia iš pašnekovo? Tikrai ne patarimo. Jis duos labai gerą patarimą, tačiau tik tada, kai paprašysite. Taip pat būtų veiksminga po patarimo davimo pasikalbėti su pašnekovu: kaip vertini mano patarimą? Kaip jis tau tinka? Ką norėsi su tuo daryti? Skaityti daugiau…