Vienas dažniausiai koučingo pokalbiuose nagrinėjamų klausimų apie kurį kalba vadovai, yra jų santykių su pavaldiniais arba kolegomis problemos.

Pavyzdžiui, vadovas gali būti nepatenkintas kokiu nors pavaldiniu, nes šis neatitinka jo lūkesčių. Nebūtinai rezultatų prasme. Galbūt jie nesusikalba, nes skirtingai bendrauja ir dėl to vienas kitą erzina. Kitas vadovas kremtasi, kad vienas darbuotojas bando prieš vadovą nuteikti kitus žmones ir dėl to jo komanda dirba nedarniai. Dar kitas vadovas sako, kad kiti jo kolegos su juo konkuruoja dėl resursų ar kitokios gerovės ir dėl to jis prastai jaučiasi. Kitas pavyzdys – vadovas nusivylęs, nes vienas jo pavaldinių yra generalinio direktoriaus bičiulis ir dėl to vadovas negali pareikalauti iš to žmogaus tiek pastangų, kiek jis reikalauja iš kitų darbuotojų. Tokių pavyzdžių gausu. Gausu jų tiek gyvenime, tiek ir darbe.

Šiame tekste noriu pasidalinti keletu strategijų, kurias naudoju koučingo pokalbiuose, kuomet noriu padėti savo pašnekovams sutvarkyti jų santykius su kitais žmonėmis. Žinoma, viskam yra ribos, tačiau, tikiu, kad daugeliu atvejų tokie klausimai yra išsprendžiami, tik reikia norėti juos spręsti. Šias strategijas pateiksiu klausimų, kuriuos užduodu vadovams, forma. Todėl, jeigu santykių darbe tema jums taip pat yra aktuali, pabandykite pagalvoti, ką į šiuos klausimus atsakytumėte.

Kiek jaučiatės atsakingi už susidariusią situaciją (santykių problemą)?

Toks klausimas padeda pašnekovui geriau suprasti savo indėlį į susidariusią problemą ir geriau suvokti savo vaidmenį joje. Atsakinėdami į šį klausimą vadovai dažnai įvardija ir savo trūkumus, kurie lėmė, kad jų santykiai su kitais žmonėmis pašlijo.

Kiek tikite, kad ši situacija gali būti išspręsta?

Šiuo klausimu tikrinu, ar mano pašnekovas tiki, kad situacija pasitaisys. Jeigu jis atsako, kad tiki, tuomet paklausiu, dėl ko jis tuo tiki. Tokiu būdu padedu jam geriau suprasti, kad situacija nėra beviltiška ir ją galima taisyti. Jeigu pašnekovas atsako, kad netiki, tuomet paklausiu jo, kaip jis norėtų, kad ši situacija užsibaigtų.

Ką jums reikėtų paaukoti, kad išspręstumėte šią situaciją?

Tokiu klausimu bandau sužinoti, kokią kainą mano pašnekovai manosi galintys sumokėti, kad išspręstų santykių problemą. Kartais žmonės galvoja, kad jiems reikės įdėti daug pastangų, tačiau ilgiau panagrinėję situaciją jie pastebi, kad gali užtekti ir paprasto pokalbio su kitu žmogumi.

Jeigu tai, ką sakote man (sau) dabar pasakytumėte tam žmogui? Kaip jis į tai sureaguotų?

Šiuo klausimu padedu pašnekovams modeliuoti galimą pokalbį su kita puse. Toks klausimas skatina empatiją ir verčia mano pašnekovą įsijausti į kitą žmogų. Taip pat šis klausimas leidžia mano pašnekovui įsivaizduoti, kaip atrodytų atviras pokalbis, kuris galbūt padėtų išspręsti santykių problemą.

Kaip manote, ko iš jūsų tikisi tas kitas žmogus?

Vėl gi, empatija. Kartais mes pamirštame, kad ir kiti žmonės, su kuriais sprendžiame santykių problemas, turi tam tikrų poreikių. Geriau pažinę šiuos poreikius, geriau suprasime ir kitą žmogų.

Kaip manote, kokios jūsų pagalbos jam reikia?

Tai yra panašus klausimas į aukščiau esantį, tačiau jis skatina mano pašnekovą pagalvoti, kaip jis gali padėti žmogui, su kuriuo jo santykiai pašlijo.

Kaip galvojate, kas skatina tą žmogų taip elgtis?

Šis klausimas taip pat skatina empatiją. Mano pašnekovas bando geriau suprasti kitą pusę bei jos motyvus.

Kaip kitaip norėtumėte reaguoti į šį žmogų?

Šiuo klausimu padedu pašnekovams pamatyti kitus situacijos kampus. Pirmiausia bandome atrasti kitokių mano pašnekovo reakcijų į situaciją ar kitą žmogų. Labai dažnai konfliktuose įprantame laikytis vienos pozicijos, kuri nebūtinai yra tinkamiausia.

Sakote, kad jau kalbėjotės su šiuo žmogumi. Kiek esate patenkinti tuo pokalbiu?

Kartais pašnekovai pasako, kad jie jau kalbėjosi su kitu žmogumi ir toks pokalbis naudos nedavė. Nesvarbu pats kalbėjimosi faktas, svarbu tokio pokalbio kokybė. Štai vienas vadovas prisipažino, kad su savo pavaldiniu – kitu vadovu kalbasi dažnai, tačiau, pasak jo, tik apie veiklos rezultatus. O ar kalbatės apie lūkesčius vienas kito atžvilgiu, ar aptariate, kaip jūs norėtumėte kartu bendrauti?, – paklausiau. Mano pašnekovas susimąstė ir pasakė, kad ne.

Jeigu turėtumėte galimybę su šiuo žmogumi dabar, ką jam pasakytumėte? Ko jo paprašytumėte?

Tokiu klausimu padedu pašnekovams modeliuoti kito pokalbio su jo kolega ar darbuotoju scenarijų.

Jeigu tas žmogus žinotų kaip jūs jaučiatės, kaip tai pakeistų judviejų bendravimą?

Šis klausimas padeda mano pašnekovui įsivaizduoti, kas būtų, jeigu jis atvirai papasakotų kitam žmogui apie savo savijautą, prisipažintų, kad jis prastai jaučiasi bendraudamas su kita puse.

Kaip manote, kaip tas žmogus jaučiasi bendraudamas su jumis? Kaip jūs norėtumėte, kad jis jaustųsi? Ką dėl to turėtumėte keisti savo bendravime?

Šis klausimas – dar vienas būdas pažadinti empatiją ir padėti mano pašnekovui suprasti, kad ir kita pusė gali jaustis taip pat prastai kaip ir jis.

Kokiomis dar mintimis ar jausmais norėtumėte pasidalinti su šiuo žmogumi?

Kai įsisąmoniname dalykus ir sukuriame veiksmų scenarijus, pasitaiko, kad kai kurie dalykai lieka neaptarti. Ką norėčiau jam pasakyti?, – kartą pokalbio metu susimąstė vienas vadovas. Norėčiau pasakyti, kad kitą kartą mane pakviestų į žvejybą, – pasakė jis. Toks atsakymas byloja, jog mano pašnekovas nori eiti į kontaktą su kita puse.

Apibendrinant, visi šie klausimai ir kiti klausimai, kurių nepaminėjau yra skirti trims dalykams skatinti. Pirma, skatinu savo pašnekovus geriau suprasti save, antra, geriau suprasti kitą pusę ir, trečia skatinu pagalvoti apie naują bendravimo kokybę. Pavyzdžiui, kaip labiau atsiverti, pasitikėti ir padėti kitam žmogui tokiu būdu keičiant ir savo santykio su juo kokybę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.