Esu be galo laimingas šiuo įrašu. Žinau, kad jis per ilgas skubančiam skaitytojui, tačiau vadovams ir koučingo specialistams gali būti vertingas.

Profesorius David Clutterbuck yra vienas iškiliausių pasaulyje koučingo bei mentorystės sričių praktikų ir mąstytojų. Šiandien labai džiaugiuosi galėdamas pristatyti interviu su šiuo žmogumi. Profesorius maloniai sutiko pasikalbėti savo būsimos viešnagės Lietuvoje proga.

2011 m. spalio mėn. 12 d. David Clutterbuck atvyksta į ICF Lietuva organizuojamą konferenciją skaityti pranešimo apie komandų koučingą organizacijose ir toje pat konferencijoje pravesti praktinį koučingo užsiėmimą (Sekite naujienas www.icf.lt)

David Clutterbuck parašė daugiau kaip 40 praktinių ir mokslinių knygų apie vadybą, kurių dauguma apie koučingą ir mentorystę. Pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio jis skyrė mentorystės ir koučingo sričių tyrimams. Retoje šių sričių studijoje nėra nuorodos į David’o tekstus.

David’as yra EMCC (European Mentoring and Coaching Council) tarybos narys, atsakingas už mentorystės ir koučingo tyrimus. Paskutiniu metu daugiausia dėmesio jis skiria komandų koučingo studijoms. David‘as taip pat rengia ir dėsto mentorystės bei koučingo programas Didžiosios Britanijos universitetuose.

Profesoriaus pranešimai nestokoja humoro, iššūkių ir įdomių klausimų dalyviams. Jis teigia, kad tik per praktinį patyrimą klausytojai geriau įsisavina dėstomą medžiagą. Be savo darbinio gyvenimo David Clutterbuck yra profesionalus komikas ir aktyvus sportininkas. Jis kasmet sau iškelia naują sporto ir intelektualinį iššūkį.

David’ai, ar koučingas yra šiuolaikinė mokymosi iniciatyva, ar konsultantų prasimanymas?

Šiuolaikinis koučingas yra naujovė. Jo šaknys slypi sportininkų treniravime, mentorystėje ir plačiame psichologijos bei terapijos disciplinų spektre. Dėl tokių skirtybių yra daugybė koučingo rūšių ir daugybė koučingo mokyklų, kurios skirtingai interpretuojamos.

Koučingas yra populiarus žodis organizacijose. Kokių svarbiausių dalykų organizacijai reikia, kad ji sukurtų koučingo kultūrą?

Koučingas labiau yra požiūris nei procesas. Procesas reikalingas tik tam, kad palaikytų mokymosi iniciatyvas organizacijose. O svarbiausi darbai kuriuos turi atlikti organizacija yra šie:
• Išvystyti koučingo ir mentorystės strategiją
• Matuoti koučingo iniciatyvų progresą
• Užtikrinti, kad aukščiausio lygmens vadovai rodytų puikius koučingo pavyzdžius – patys taikytų koučingą ir patys naudotųsi koučingu
• Užtikrinti, kad visi vadovai turėtų koučingo įgūdžių pagrindus
• Užtikrinti, kad visi darbuotojai suprastų kas yra koučingas ir kaip jis atliekamas.

Vadovas grįžta iš koučingo mokymų… nuo ko pirmiausia jis turi pradėti, jei nori taikyti koučingą savo departamente?

Pirmiausia, tegu šis vadovas nesitiki, kad bus pasveikintas kai pradės taikyti koučingą. Koučingas – tai nauja, svetima ir kartais, taip, tai – nekomfortabili patirtis. Paprastai po trijų dienų bandymų vadovai grįžta prie jiems įprastų darbo būdų – tad tiek to koučingo! Vadovas turi padėti savo komandai pamatyti koučingo vertę ir naudą, į koučingo procesą įtraukti visus savo darbuotojus. Nereikia koučingo taikyti vien tik tada, kai norime ką nors ištaisyti ar spręsti problemas, nes žmonės vengs koučingo pokalbių, ten jie nesijaus saugūs. Atvirkščiai, tegu koučingo pokalbiai jiems padeda stiprinti savo pranašumus ir ieškoti galimybių realizuoti save naujuose vaidmenyse. Ir neverta bandyti visko padaryti vienam. Kartais geriausiu koučingo specialistu padalinyje būna ne jo vadovas, o vienas iš darbuotojų kolegų.

Yra komandos sporte ir yra komandos organizacijose. Kuo skiriasi trenerystė sporte ir koučingas darbinėje komandoje?

Sporto analogija versle yra labai pavojinga. Sporte komanda didžiąją laiko dalį praleidžia treniruodamasi ir palyginus labai mažai laiko dalyvaudama varžybose. Išimtimi laikyčiau gelbėjimo komandas, tokias kaip gaisrininkai, kur darbinių tikros veiklos situacijų jie turi kur kas daugiau. Sporte treniravimo tikslas yra laimėti, tuo tarpu koučingo tikslas darbe – bendradarbiauti. Sporte mes treniruojamės labai gerai atlikti kokį nors labai specifinį veiksmą specifiniu metu (pvz. per varžybas). Tuo tarpu darbe mes turime atlikti kur kas daugiau veiksmų taip pat gerai ir svarbiausia, daryti tai nuolat. Tai vargina. Sporto komanda ir komanda darbe yra ne tas pats! Padarę netinkamą analogiją galime greitai save suklaidinti.

Koučingo ROI (Investicijos grąža) retai kada pasako apie realią koučingo naudą. Ir vistik, kuo konkrečiai organizacijoms naudinga turėti koučingo kultūrą?

Koučingas tampriai siejamas su darbuotojų išlaikymu, geresne jų veikla individualiu, komandos, ir organizacijos lygmenimis. Stebimas didesnis darbuotojų lojalumas ir įsitraukimas, o taip pat ir kūrybiškumas. Dažnai organizacijos kviečia išorinius koučingo specialistus, kad šie padėtų išspręsti tam tikras darbuotojų veiklos problemas. Ir paprastai yra pakankamai lengva pastebėti kaip žmogus keičiasi. Tačiau kaip bebūtų, didžiausią koučingo vertę galime pamatyti tik po kelių mėnesių, nes po koučingo programos mokymasis dar tęsiasi. Žmogus apgalvoja vykusius koučingo pokalbius… taip ilgainiui jo mintyse atsiranda subtilūs pokyčiai, kurie lemia kitokį savęs suvokimą. O tai skatina naują elgesį.

Kokią asmeninę naudą gauna vadovas taikantis koučingą?

Koučingas padeda vadovams būti labiau atviriems ir nuoširdiems pokalbiuose su darbuotojais. Tokiu būdu komanda vadovui pasako daugiau nei paprastai pasakytų. Tai leidžia vadovui geriau deleguoti darbus, pradėti kurti vertę ten, kur jis net nebuvo sumanęs. Tai taip pat leidžia vadovui išbandyti naujus savo vaidmenis. Jis jaučiasi ramiai žinodmas, kad su sunkumais komanda gebės susitvarkyti savarankiškai.

Vadovai sako – nėra laiko koučingui…ką jūs jiems atsakote?

Taip, koučingui reikia laiko. Bet skyręs vieną valandą koučingui vadovas per ateinančius 12 mėn. sutaupo 8 valandas savo laiko. Taigi nėra laiko netaikyti koučingo!

Kokias pagrindines klaidas daro vadovai taikydami koučingą?

Vadovui labai lengva vėl grįžti prie tėvo-vaiko santykio su darbuotojais. Vadovai gali būti pernelyg direktyvūs, tad darbuotojai tikrai nenorės atvirai su jais kalbėtis. Iš kitos pusės visiškai nedirektyvus vadovas tik erzins komandą, kuriai reikalinga tam tikra kryptis ar gairė. Taigi vadovams patarčiau užduoti sau klausimus:
• Kas daugiausia kalba? (Jei kalba tik vadovas, tai jau ne koučingas)
• Kieno darbotvarke mes vadovaujamės? (koučinge orientuojamasi į darbuotojo ar komandos darbotvarkę, o ne į vadovo)
• Ar aš esu problemos dalis, ar sprendimo dalis? (Labai svarbu būti atviram grįžtamąjam ryšiui iš darbuotojo ar komandos pusės ir suprasti kaip vadovas padeda ar trukdo kitų mokymuisi)
• Ar aš neskubinu sprendimo? (labai svarbu suprasti patį darbuotoją ar komandą prieš skatinant jų sprendimus)

Koks ryšys tarp ateities lyderio ir koučingo?

Lyderiai turi pereiti daugelį kryžkelių savo gyvenime. Eidami per šias kryžkeles jie privalo nuolat tobulinti savo mąstymo būdus. Manau, kad koučingas padės jiems tai padaryti.

David’ai, o kokią didžiausią asmeninę naudą iš koučingo gavote jūs?

Aš ištobulinau daugybę įgūdžių gaudamas koučingą tiek sporte, tiek darbe. Kasmet aš naudojuosi koučingu tam, kad padėčiau sau pasitempti. Štai pernai supratau ką reiškia būti komiku ir stovėti scenoje! Tačiau daugiausia naudos gaunu vesdamas koučingo pokalbius su kitais žmonėmis. Kai padedu jiems susitvarkyti su daugybe dalykų, tada ir pats įsitraukiu į mąstymo procesus. Taip pat koučingas moko mane kantrybės, pagarbos ir daugybės kitų dalykų kurie skatina mane būti labiau bendradarbiaujančiu ir integruotu žmogumi.

Kokią pagrindinę įžvalgą padarėte per savo karjerą?

Jų tiek daug…bet išsiskiria viena. Ji apie nieko nedarymo galią…Galvoju, kad mes padedame kitiems mąstyti tiesiog būdami šalia jų. Kita įžvalga apie galingus klausimus…Aš juos kolekcionuoju ir dabar mano galvoje sukasi bent keli šimtai tokių klausimų…

Kokių svarbiausių įgūdžių ir nuostatų reikia, kad koučingo specialistui pavyktų pravesti meistrišką pokalbį?

Neabejotinai turime kabėti apie koučingo specialistų nuostatas. Esminės jų yra pagarba, nuoširdumas ir smalsumas. Kalbėdamas apie smasumqą neturiu galvoje erzinančio kišimosi į kliento pasaulį, kalbu apie tokį smalsumą, kuriam mus įgalioja mūsų klientas. Koučingo specialistui taip pat reikalinga kantrybė siekiant suprasti savo klientų mąstymo perspektyvas, nes tai padeda klientams suprasti pačius save. Taip jie atranda kūrybiškus sprendimus ir naujas galimybes.

Koučingas po 5-7 metų, kokios šios profesijos perspektyvos?

Pirmiausia manau, kad stebėsime augantį koučingo specialistų profesionalumą. Kiekvienas koučingo specialistas privalės turėti kvalifikuotą koučingo suprevizorių (profesinio augimo ir priežiūros specialistą). Vadovų koučingą palaipsniui pradės daryti vidiniai organizacijos koučingo specialistai. Organizacijos savo ruožtu sieks integruoti tiek išorinių, tiek vidinių koučingo specialistų pajėgas. Kai kuriose šalyse yra per daug koučingo specialistų, jų rinkai tiek nereikia. Taigi gali būti, kad per ateinačius kelis metus mažiausiai kvalifikuoti koučingo specialistai paliks šią profesiją.

David‘ai, padarėte neaprėpiamą darbą vystydamas koučingą ir mentorystę, kokie jūsų planai ateičiai? Naujos knygos, praktikos, teorijos?

Šiuo metu leidybai rengiu tris knygas. Viena jų nagrinėja skirtingus koučingo supervizijos stilius ir būdus. Joje surinkome daugybės šios srities autorių straipsnius. Kita knyga yra apie tai kaip koučingas ir mentorystė padeda pasiekti skirtingų tikslų. Joje nagrinėjome lyties, rasės, kultūros ir asmens neveiksnumo klausimus. Trečioji knyga yra apie tikslų kėlimą koučinge. Joje pažymiu tai, kad pernelyg koncentruotis į tikslus koučingo programos pradžioje gali būti neefektyvu ar net žalinga. Kai kuriuose koučingo pokalbiuose keliamas tikslas nuolat kinta. O kartais koučingo pokalbių rezultatas yra ne pasiektas, o iškeltas tikslas.

Paskutinis klausimas, kokia savo išminties dalelyte norėtumėte pasidalinti su Lietuvos koučingo specialistais?

Daugelis koučingo specialistų daro prielaidą, kad įgiję pagrindinius koučingo įgūdžius jie taps pilnaverčiais šios srities profesionalais. Deja, tai tik mokymosi kelionės pradžia. Efektyvūs koučingo specialistai nuolat auga dėka savo nuolatinės praktikos, naujų žinių ir požiūrių.

Kalbino: Tomas Misiukonis, Andrius Jarašiūnas, Lėda Turai Petrauskienė ir Kęstutis Mikolajūnas.

This post is also available in: English

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.