Kiek tiesiai ir atvirai bendraujame vieni su kitais?

Ieškant atsakymo į šį klausimą galima parašyti ištisus tomus, žinau. Tačiau koučingo pokalbio metu kuomet valandą bendrauju su klientu, kaskart užduodu šį klausimą sau.

Jei atvirai ir nuoširdžiai pasidalinsiu su savo klientu tuo, ką vienu ar kitu momentu jaučiu ar galvoju, tikiu, kad jis padarys tą patį.

Esu pasakęs klientui: noriu su tavimi pasidalinti tam tikru dalyku, kuris slegia mane jau geras dešimt minučių…jaučiu, kad mūsų pokalbis įstrgo ir mes pradedame sukti ratus aplink…

Klientas suklūsta, susimąsto ir sako: Taip, dabar ir pats suprantu, kad kai ko nepasakau…

Tiesus ir atviras bendravimas yra viena koučingo kompetencijų. Ir ne taip lengvai ji išugdoma. Juk kartais nesmagu klientui pripažinti, kad nebevaldai pokalbio ar jautiesi sutrikęs, kad nebežinai kaip jam padėti. Ir tada nutinka kai kas reikšmingo – jei ryžtiesi tą atskleisti, paaugi visa galva. Santykis su klientu sutvirtėja ir subręsta.

Kiek daug galėtume nuveikti jei žinotume kitų lūkesčius, jei pripažintume savo nerimą, baimes. Kiek daug klausimų bendravime su kitais išspręstume jei nevyniotume žodžių į vatą. Tai tarsi perlipti per tvorą už kurios dar nesibaigė vasara.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.