Vienas dažniausiai vadovų užduodamų klausimų apie koučingą skamba taip: ar man sakyti darbuotojams, kad taikau koučingą, ar ne? Ko gero galima daryti prielaidą, kad šį klausimą vadovai kelia ne šiaip sau.

Stebėdamas vadovų darbą ir bendraudamas su jais, padariau prielaidą, kad toks klausimas kyla iš tam tikro vadovų nesaugumo jausmo. Kai kurie vadovai prisipažįsta, kad jie jaustųsi keistai, jeigu savo įprastą bendravimo stilių papildytų koučingu – klausimų uždavimu ir susilaikymu nuo patarimų.

Darbuotojai pamanytų, kad man kažkas praplovė smegenis. Darbuotojai pagalvotų, kad aš nebežinau atsakymų. Darbuotojų akyse atrodyčiau kaip kažkoks psichologas. Darbuotojai į mane pradėtų keistai žiūrėti.

Visa tai yra vadovų atsakymai į mano klausimą: o dėl ko klausiate, sakyti jums, kad taikote koučingą, ar ne?

Norėdami įsisavinti koučingą, vadovai pirmiausia patys turi patikėti koučingo nauda ir prasme. Jeigu koučingą naudosite savo valiai primesti (ar tu negalvoji, kad tu turėtum…), tuomet geriau apie koučingą niekam nieko nepasakokite, nes tai nėra koučingas, o drožingas. Būtų gaila sukompromituoti koučingą – gerą ugdymo būdą.

Antra, vadovams reikėtų atsiminti, kad koučingo pokalbių jie neveda ir koučingo metodiką tik integruoja į kitokius pokalbius. Pavyzdžiui, koučingu papildo einamųjų veiklos rezultatų aptarimo pokalbį ar metinį veiklos aptarimo pokalbį. Tokiu atveju plati kalba apie koučingą su darbuotojais netenka prasmės. Juk kalbėdami su artimaisiais ar kolegomis neįspėjame jų apie tai, kad užduosime klausimą ar atidžiai jų klausysimės. Žinai, aš tau užduosiu klausimą, o paskui paklausysiu, ką tu atsakytsi ir iš to užduosiu kitą klausimą.

Jeigu pasakysite, kad naudojate koučingą

Jeigu jūsų padalinyje vyrauja atvirumas naujovėms, o žmonės gali bendrauti atvirai ir nebijoti, kad iš jų bus pasišaipyta, tuomet ir jūs galite bendrauti su jais atviriau. Pavyzdžiui, galite papasakoti, kad buvote geruose koučingo kursuose ir mokėtės, kaip skatinti kitų žmonių kūrybišką mąstymą. Galbūt vienas kitas darbuotojas ir nužvelgs jus pašaipiai, tačiau dauguma paprašys papasakoti apie tai plačiau. Pradėkite nuo to, kad koučingas yra mąstymo stimuliavimo metodas, bet jokiais būdais ne valios primetimo būdas.

Galbūt jūs norėsite praktikuotis koučingą, tad galite tai padaryti keliais būdais. Pavyzdžiui, galite pranešti kolegoms, kad dabar bendrausite šiek tiek kitaip – labiau skatinsite kitų idėjas, pateiksite mažiau patarimų ir nurodymų. Daugiau klausite ir daugiau klausysite. Viena vadovė man pasakojo, kad iš karto po koučingo mokymų jis pasiūlė kelias koučingo sesijas savo kolegėms. Tų sesijų metu ji su koučingu supažindino savo darbuotojus ir kartu pasitreniravo koučingo įgūdžius.

Tikiu, kad kuo atviriau kalbėsite apie savo naudojamus vadybos budus, kuo labiau dalinsitės žiniomis su darbuotojais, tuo jums visiems bus aiškesni lūkesčiai vieni kitiems ir darbo būdai, kuriuos visi naudojate.

Jeigu nesakysite, kad naudojate koučingą

Sutinku vadovų, kurie vis dar galvoja, kad koučingas yra kažkoks stebuklingas būdas daryti žmonėms įtaką ir, kad tokį būdą naudoja specialiosios tarnybos tiesai išgauti ar kokiai nors minčiai įteigti. Visa tai yra niekai, nes žmonės keičiasi tik tada, kai patys to nori ir svetimos valios darbe nevykdo. Būtų naivu slėpti koučingo metodiką ir manyti, kad niekas nepastebi, kad užduodate jiems klausimus, kurie skatina galvoti ir keistis.

Kita vertus, jeigu jūsų padalinyje vyrauja uždarumo kultūra, tuomet galbūt geriau nutylėti kai kuriuos dalykus ir ilgesnes kalbas apie koučingą pasilikti sau. Deja, uždaresnėse, mažiau tarpusavio pasitikėjimo turinčiose mikrokultūrose (arba mačo kultūrose, kur visi kieti ir tobuli) nepriimta atvirauti ir būti atrodyti pažeidžiamais, tad ir į asmenį nukreipti humanistiniai ugdymo būdai ten rečiau tarpsta. Tokiose kultūrose iš koučingo dažniau gynybiškai šaipomasi negu galvojama, kaip tinkamai jį pritaikyti.

Vis tik, jeigu dar neatsisakėte minties tobulinti koučingo įgūdžius, tuomet geriau palaipsniui pereikite nuo patarimų dalinimo prie klausimų uždavimo. Pirmiau koučingą išbandykite su atviriau nusiteikusiais kolegomis, kuriems jūsų manymu šis metodas nesukels antipatijos.

Apibendrinant, ko gero atsakymą į pavadinime parašytą klausimą jūs turite patys. Jeigu jaučiatės nesaugiai ir manote, kad pavaldiniai šaipysis, nebrukite jiems koučingo per prievartą. Pakaks to, kad palengva įtrauksite jį į kasdienį bendravimą ir labai nesireiklamuosite. Jeigu jūsų aplinka draugiška ir galite būti atviri su kolegomis, nebijote pasirodyti pažeidžiami, tuomet siūlau apie koučingą papasakoti ir kitiems. Kartu sutarkite, kaip norėsite koučingą panaudoti savo komandoje.

Koučingas nėra vadovų privilegija ar teisė. Koučingas – humanistinis ugdymo būdas, kurį gali naudoti visi nepriklausomai nuo to, kiek žvaigždučių puošia jų antpečius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.