Mūsų protai kaip įmanydami stengiasi suteikti prasmę viskam, ką patiriame.

Štai sugalvočiau kokį kartą draugams melomanams pasakyti, kad nebeklausau tos muzikos, kurią visi kartu anksčiau klausydavome. Įdomu, ar jie pamanytų, kad aš stipriai pasikeičiau? O gal šiaip su manimi kažkas negerai?

Niekur nepabėgsime nuo poreikio viskam suteikti prasmę. Tai yra mūsų navigacija, kurią naudojame gyvenimo kelyje. Ji padeda mums priimti sprendimus. Ji mus saugo, skatina. Kažką leidžia, kažko – ne.

Ši funkcija labai svarbi koučinge. Nes tai, kaip ir kokią prasmę dalykams suteikiame, anksčiau ar vėliau pavirsta mūsų sprendimais ir galiausiai elgesiu. Daugybė koučingo klausimų padeda šios prasmės ieškoti ir ją įsisąmoninti.

Tačiau būtent ši paskata – paaiškinti sau viską, ką patiriame, neveikia taip tiksliai lyg šveicariškas laikrodis. Mums sunku padaryti objektyvias išvadas apie reiškinius, kitus žmones ar save.

Įsivaizduokite save eksperimento dalyvio vietoje. Tyrėjai jums davė informacijos apie dvi žmonių grupes, apie kurias iki šiol jūs nieko nežinojote. Tarkime, kad viena grupė vadinasi Azalėnai, o kita – Begonėnai.

Pateiktą informaciją sudaro tiek neigiami, tiek teigiami abiejų grupių bruožai. Pavyzdžiui, vienas iš pozityvių kurią nors grupę apibūdinančių bruožų yra toks: Azalenas padėjo senyvai moteriai pereiti gatvę. Negatyvus aspektas gali skambėti taip: Begonėnas buvo pastebėtas besišlapinantis gatvėje.

Taigi, jūs perskaitote tiek vienos, tiek kitos grupės elgesio apibūdinimus. Vėliau tyrėjai paprašo jūsų įvertinti abi grupes. Jie paklausia, – kaip manote, kaip dažnai kiekvienoje grupių pasireiškia tiek geras, tiek blogas elgesys?

Jūs pastebite, kad Begonėnai kažkodėl atrodo lyg apgavikai. Greičiausiai jie iš tų, kurie skambina kaimynams į duris ir pabėga arba primėto šiukšlių į jų pašto dėžutes. Tuo tarpu Azalėnai, jūsų manymu atrodo kur kas geriau. Žinoma, jie irgi geručiai, bet vertinant bendrai, jie – geresni nei Begonėnai.

Puiku, jūs padarėte savo išvadas ir dabar tyrėjai atskleidžia savo kortas. Paaiškėja, kad gerų ir blogų kiekvienos grupės elgesio bruožų santykis yra toks pat, nors pateiktų bruožų skaičius gerokai skiriasi. Informacijoje apie Azalėnus jūs gavote 18 teigiamų jų elgesio aspektų ir 8 neigiamus. Tuo tarpu informacijoje apie Begonėnus pozityvūs buvo 9 aspektai, o negatyvūs – 4. Abiejų grupių teigiamų ir neigiamų elgesio aspektų santykis – toks pat. T.y. – 2.25. Kitaip tariant – informacija apie abi grupes yra vienodai gera ir bloga.

Iš tikrųjų, apie Begonėnus jūs tiesiog turėjote mažiau informacijos, tačiau jums atrodė, kad blogų jų elgesio bruožų yra daugiau. Taip jūs padarėte išvadą, kad Begonėnai yra blogesni lyginant su Azalėnais, kurie turėjau daugiau gerų bruožų.

Būtent tokius rezultatus tyrėjai gavo apklausę eksperimento dalyvius.  Tai – iliuzinė koreliacija, kuomet mes tarsi matome ryšį tarp faktų ar savybių, tačiau realybėje tokio ryšio tarp jų nėra. Psichologai mano, kad iliuzinė koreliacija sudaro pagrindą formuotis stereotipams.

Štai vienas internete rastas komentaras iš mano perlų kolekcijos, kuriame žmogus daro greitą išvadą tarp realybėje nesisiejančių faktų:

Koučingas? užtenka vieno šito žodžio, kad suprasčiau, jog turiu reikalą su lietuviškai nemokančiu analfabetu. Išvada – nieko protingo iš jo sužinot neįmanoma.

Eksperimentas, į kurį pakviečiau skaitytoją, buvo atliktas dar 1976 m. (Hamilton ir Gifford). Šie mokslininkai įrodė, kad mes linkę pastebėti ryšius tarp dalykų, kai realybėje tokio ryšio nėra. Psichologai iki šiol nesutaria dėl ko atsiranda iliuzinė koreliacija.

Vienas iš paaiškinimų – žmonės pernelyg pasitiki savo išvadomis apie rečiau pasitaikančius patiriamus įvykius. Pavyzdžiui, jei jūsų gatvėje gyvena vienas marsietis ir jis klausosi krautrock stiliaus muzikos, greičiausiai galvosite, kad visi marsiečiai yra krautrock gerbėjai.

Jei jūsų gatvėje gyventų pulkas marsiečių ir krautrock stiliaus muzikos klausytų tik keli iš jų, jūs greičiausiai manytumėte, kad krautrock rūpi tik mažumai.

Kitas mokslininkų paaiškinimas susijęs su mūsų proto funkcija, kuri apdoroja gaunamą informaciją. Kai jos turime nepakankamai, tuomet mūsų protas padaro išvadas, kurios nebūtinai atitinka realybę. Taip atsiranda iliuzinė koreliacija.

Iliuzinės koreliacijos pavyzdžių gausu įvairiuose gyvenimo kontekstuose.

Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar galima iliuzinė koreliacija, kai vertiname vadovų gebėjimus pagal tai, kaip šie žaidžia golfą.

Hogarth & Kolev (2010) išsiaiškino, kad tų vadovų, kurie demonstravo gerą golfo žaidimą, darbo užmokestis buvo didesnis nei tų, kurių golfo rezultatai buvo prastesni. Įdomiausia detalė yra ta, kad vadovai, kurie gerai žaidė golfą, parodė blogesnius rezultatus priimdami sprendimus akcijų rinkose, nei tie, kurie golfo nežaidė.

Štai visuotinio stereotipo geras sportininkas lygu geras vadovas, paneigimas. Ar vadovui, kuris gerai žaidžia golfą, mokėtumėte daugiau nei nežaidžiančiam?, – klausia tyrėjai.

Galvodamas apie saviugdą vis grįžtu prie šių klausimų:

Kokias išvadas darau apie save ir mane supančią aplinką? Kokia informacija man padeda šias išvadas padaryti? Kokia tai informacija ir kiek ji patikima? Ką galvoju apie kitus žmones? Kas įrodo, kad jie yra X arba Y? Kuri informacija yra faktai, o kurią aš sukūriau? Kaip ta informacija, kurią sukūriau įtakoja mano nuomonę apie…?

One comment on “Proto klaidos: Iliuzinė koreliacija arba kaip gimsta stereotipai?

  1. Roberta Petrauskaitė on said:

    Perskaičiau du kart. Vieną kart mąsčiau apie turėtą patirtį, kuri iškart surezonavo, pamačius, kad straipsnis kilo iš paveikslėlio „you never learn, do you“, po to mąsčiau apie tai kas vyksta dabar.
    Pirmu atveju kiekvienam teiginiui galėjau prisieti kažką, antru na… daugmaž.
    Supratau, kad straipsnis man atrodo super geras tada, kai jis praplečia, paaiškina mano asmeninę patirtį.

    Dėkui, kad dabar galėsiu moksliškai paaiškinti kodėl darau vieną arba kitą, kai trūksta info ir pasikliauju stereotipu. :)

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 9.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.