Ar kada nors gailėjotės to, ko nepadarėte, tačiau galėjote padaryti? Kalbu apie tą nemielą jausmą, kurį lydi graužatis ir nusivylimas. Šią būseną apraizgo įvairios istorijos, kuriomis įrodome sau, kodėl nesiėmėme to, ką kadaise norėjome daryti kitaip.

–        Jei būčiau palikęs šį darbą, būčiau susidūręs su sunkumais tame, kurį man siūlė.

–        Jei būčiau pradėjęs naują verslą, ji vistiek būtų žlugęs dėl x ar y priežasčių.

Puiku, jei tokias istorijas pavyksta sukurti ir jomis patikėti. Tačiau tas graužaties ir nusivylimo jausmas niekur nedingsta. Mes tik užklojame jį savo pasakojimais. Uždengiame ir užkamšome, kad jokia uodega neišlįstų.

Pokytis – nuvalkiotas žodis, tačiau pasirinksiu jį naudoti, nes juo patogu vadinti viską, kas kinta ir ką mes sąmoningai norime keisti savyje bei savo santykyje su aplinka.

Iš vienos pusės, pokyčiai mus erzina. Šiuolaikinis pasaulis mus varo į priekį ir tarsi sako: keiskis čia ir dabar. Pasikeitei? Keisk dar kažką. Gyventi norisi ramybėje. Ramybė suteikia harmoniją, stabilumą ir džiaugsmą tuo, kaip yra.

Iš kitos pusės, tokioje ramybėje išbūname neilgai – mumyse slypi natūralus progreso siekis. Norime kažko, ko dar neturime. Norime keisti kažką, kas galbūt anksčiau tenkino, tačiau dabar – jau nebedžiugina.

Kitaip tariant, gyvename konflikte tarp to, kaip yra ir to, kaip mūsų manymu galėtų būti. Vieni žmonės šį konfliktą toleruoja, kiti – kankinasi svarstydami, kaip žengti tą žingsnį, kurį galbūt reikėjo anksčiau.

-          Čia dirbu jau 15 metų, norėčiau kažką keisti, bet bijau, kad prarasiu tai, ką turiu. Nors įpratau prie to paties maršruto, man moka pakankamai ir stabiliai, esu užsitarnavęs pagarbą…tačiau jaučiu, kad kažkas ne taip.

-          Turiu verslo idėją, tačiau manau, kad jau per vėlu ją vystyti, nes tokias idėjas jau įgyvendino kiti. Kita vertus, ta mintis vis neduoda ramybės.

Jei patiriate aukščiau minėtą konfliktą, tuomet galbūt atkreipėte dėmesį į dvi jėgas, kurios maitina jį tarsi žibalas ugnį.

Pirmoji jėga

Šią jėgą vadinu komforto sindromu. Kitaip tariant, galvodami apie pokyčius visada pasveriame, ką pokyčio atveju prarasime. Jei tas, kuris toje pat darbovietėje dirba jau 15 metų ryšis pereiti į kitą darbą, geričiausiai neteks pripažinimo komforto, kurį jau yra užsitarnavęs. Pokyčio atveju viską reikės pradėti iš pradžių. Nuosavo verslo kūrimo atveju žmogus praras apibrėžtumo komfortą, nes teks žengti į nežinomas veiklos teritorijas.

Apibendrinant, turimas komfortas yra ta jėga, kuri tarsi inkaras mūsų laivą laiko saugiai pririštą užuovėjoje. Toks komfortas neretai tampa ydingas, nes mes pernelyg sureikšminame ir įvairiomis istorijomis pagrindžiame status quo pranašumą prieš nežinomybę.

Antroji jėga

Tokią jėgą pavadinau blogiausiu scenarijumi. Pagalvokite apie save. Kai svarstote, imtis pokyčio ar ne, ateičiai nusakyti pasitelkiate patį blogiausią scenarijų. Iškraipymas slypi tame, kad blogiausią scenarijų yra pakankamai lengva nupiešti. Pirma, mes esame linkę tai daryti, antra, blogiausiam scenarijui sukurti turime pakankamai informacijos bei pavyzdžių. Greičiausiai blogiausią scenarijų sudarys mūsų turėtos patirtys ar vėlgi, istorijos, kurios labai greitai įsismelkia į mūsų argumentaciją.

-          Jei imsiuosi naujo verslo, greičiausiai jis žlugs, nes…(istorija)

-          Jei keisiu darbą, naujame darbe man teks…(istorija)

Apibendrinant, galvodami apie pokyčius, ateitį esame linkę piešti tamsiomis, o gal net pačiomis tamsiausiomis spalvomis. Ir tai – naturalu, nes norime apsaugoti save nuo pokyčio rizikos. Mums atrodo, kad atliekame analizę, tačiau priimdami sprendimus remiamės tik blogiausiu scenarijumi. Mūsų mąstymas nepateikia jokių tarpinių variantų, o jei pateikia, blogiausias scenarijus dažniausiai laimi.

Jėgų sąveika

Kalbant apie svarbius gyvenimiškus sprendimus abi jėgos veikia išvien. Viena sako: tenkinkis tuo kaip yra, nes yra pakankamai gerai (komforto sindromas). Antroji jėga ją papildo: jei darysi sprendimą, žinok, kad tau teks susidurti su…(blogiausias scenarijus).

Taigi, jei dabar apgailestaujate, kodėl nepriėmėte kažkokių sprendimų praeityje ir vis dar gailitės dėl jų, greičiausiai taip nutiko dėl komforto sindromo ir blogiausio scenarijaus sąveikos.

Bloga žinia arba ką daryti?

Kokią harmoniją gyvenimas siūlytų, į priekį judame kasdien. Rytojus bus kitoks nei ši diena. Anksčiau ar vėliau atsidursite sprendimų kryžkelėje. Bloga žinia yra ta, kad sprendimus, kokie jie bebūtų, reikės priimti patiems.

Galbūt skaitydami šį straipsnį jau pagalvojote, kodėl iš pažiūros vieni žmonės pokyčių imasi taip lengvai, kai tuo tarpu jūs trypčiojate vietoje. Gali būti, kad kiti žmonės geriau toleruoja neapibrėžtumą ir nebijo rizikuoti. Kitaip tariant, jie atremia komforto sindromo ir blogiausio scenarijaus jėgas pakankamai lengvai, nes yra atsparūs ir išmokę tvarkytis su pokyčių pasekmėmis.

Jei norite pajudėti iš amžino įšalo taško, pagalvokite, ar tikrai tvirtais ir nenuginčijamais faktais yra paremtos abi jus veikiančios jėgos. Pavyzdžiui, ar neapgaudinėjate savęs kankinančią situaciją vadindami komfortu? Kuo remiatės manydami, kad pasitvirtins būtent blogiausias scenarijus? Ir jei taip nutiks, kaip kad sakote, ar tai bus pasaulio pabaiga jums? Kokių tarpinių scenarijų gali būti?

One comment on “Pokyčiai: kokios jėgos mus stabdo?

  1. Ačiū, kaip tik laiku apie pokyčius ir veiksmus

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.