Pabandykite įvertinti, kuris iš investuotojų gailėsis labiau – ar tas, kuris reikiamu laiku neįsigijo akcijų, kurių vertė vėliau pakilo, ar tas, kuris jas pardavė neišlaukęs reikiamo momento ir taip gavo kur kas mažiau pelno?

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonų mano, kad labiau gailėsis antrasis. Tačiau psichologas Neal Roese teigia, kad kai mes susiduriame su tikrais pasirinkimais, mes labiau gailimės to, ko nepadarėme. „Patyręs nesėkmę žmogus geba ją sau paaiškinti, pasižiūrėti į ją iš kitos perspektyvos, iš jos pasimokyti. Tuo tarpu kažko nesiėmęs žmogus gailisi kur kas intensyviau ir ilgiau – jis vis klimpsta ilguose svarstymuose kaip būtų buvę, jeigu būtų buvę. Toks žmogus analizuoja milijonus neįgyvendintų galimybių ir nepajuda iš vietos“.

Dabar galvoju, kaip šios įžvalgos gali padėti kuriam nors mano koučingo klientui, svarstančiam įvairias savo gyvenimo ar veiklos alternatyvas. Pavyzdžiui, ar kreiptis į savo vadovą, kad šis padėtų jam apgalvoti jo karjeros galimybes ar laukti, kol vadovas pats tai padarys. Ar paskambinti savo artimam žmogui ir atnaujinti su juo santykius, ar laukti, kol paskambins šis žmogus. Ar išeiti šiandien iš darbo penktą valandą ir nuveikti ką nors malonaus sau, ar dirbti kaip visada – iki aštuntos ar devintos vakaro.

Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės pasirinkimų, kurių mes nepadarome. Ir esmė glūdi ne pasirinkimų skaičiuje ar jų kokybėje. Kaip teigia John Whitmore, baimė yra tas stabdys, kuris kliudo mums atlikti pasirinkimus ir pokyčius. Žinoma, ši baimė padeda mums naviguoti, t.y. atskirti, kas mums yra saugu ir kas ne. Tik bėda ta, kad ši baimė kartais mus paralyžuoja – taip kruopščiai saugo mūsų komforto zonos ribas, kad mes prarandame bet kokias galimybes tobulėti.

Galbūt tas faktas, kad mes labiau gailimės ko nors nepadarę, nei padarę, gali padėti kai kuriems žmonėms žengti nors ir nedrąsų, tačiau pirmą žingsnį link pokyčių. Toks žmogus nebūtinai turi apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis. Aš kalbu apie kasdienius, pakankamai saugius, tačiau kartu iššūkius keliančius pasirinkimus. Pavyzdžiui, suteikti grįžytamąjį ryšį kolegai, kuris jau seniai naudojasi savo galiomis ir nuodija visą komandą savo egocentriškais išsišokimais. Arba pagaliau mesti įprastą rutiną ir išvažiuoti savaitgaliui pailsėti į sveikatingumo kurortą.

Įsiklausykite, kaip sunkiai skamba šie žodžiai: „jeigu aš būčiau pasakęs…“, „jei tik aš būčiau padaręs…“, „gal geriau reikėjo…“. Kokia šių žodžių vertė, jei proga tai atlikti jau praėjo? O gal dar ne?

Geri koučingo klausimai atsidūrus pasirinkimų kryžkelėje: Kokią naudą tu gausi tai atlikęs? Kokią naudą tu gausi to nepadaręs? Kas blogiausio gali nutikti jei tu tai padarysi? Kuo tu rizikuoji? Kiek tai yra realu? Ką sakysi sau to nepadaręs? Kokią išvadą darai? Kokios pagalbos tau reikia, kad tai atliktum?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.