Pasak psichologų, esame linkę rinktis lengviausius kelius. Galbūt dėl to posakis nieko nėra neįmanomo tapo nebemadingu.

Oliver Burkeman teigia,  kad užuot pagaliau ėmęsi naujo reikalo, mes patyliukais skundžiamės, neva pokytis pareikalaus daug pastangų. Randame daugybę racionalių pasiteisinimų, kodėl dar ne vieta ir ne laikas. Pats save pagavau. Ėjimas į baseiną – reikalas mielas ir naudingas, bet aš juk ir taip beveik kasdien stoviu auditorijose. Negi tai ne sportas?!

Mes vadovaujamės kognityvinio sklandumo (Cognitive Fluency) principu, pagal kurį savo prioritetus suteikiame tiems dalykams, kurie greičiausiai ateina į galvą ir yra lengviausiai įgyvendinami.  Pavyzdžiui, viena studija rodo, kad mes lengviau įsisaviname tuos receptus, kurie yra atspausdinti aiškesniu šriftu. Dar kita studija sako, kad labiau gąsdinamės tų dalykų, kuriuos galime lengviau įsivaizduoti. Nelygu šių įvykių tikimybė atsitikti! Kitaip tariant, mes manome, kad žūti užpultam ryklių yra kur kas realesnis dalykas, nei būti užmuštam krentančio lėktuvo. Realybėje, tikimybė žūti nuo krentančio lėktuvo yra 30 kartų didesnė nei pakliūti rykliui į nasrus. Bet kuris rinkodaros specialistas patyliukais šypteli, kai mes pasirenkame tuos prekių pavadinimus ir tas kompanijas, kurių vardus lengviau ištariame.

Yra ir atvirkštinis principas – kognityvinis nesklandumas (Cognitive Disfluency). Tyrimai rodo, kad sudėtingu šriftu atspausdinta mįslė Po kiek kiekvienos rūšies gyvūnų Mozė pasiėmė į savo laivą? sulaukė kur kas daugiau teisingų atsakymų nei tas pats galvosūkis, atspausdintas ypač aiškiu šriftu. (Atsakymas: Koks dar Mozė?! Nojus!) Kai kurie rašytojai savo juodraščiuose naudoja sudėtingą šriftą, kad galėtų pakankamai įsigilinti juos taisydami. Taip, tai nelengva, tačiau toks darbo būdas padeda į tekstą pažiūrėti šviežiu žvilgsniu.

Jei esame linkę rinktis lengvesnius kelius, tuomet kiek progų gyvenime praleidžiame vis argumentuodami įsivaizduojamus sunkumus? Pagrindžiame savo sprendimus logiškomis baimėmis, įgūdžių stoka…vis sakome gal bandyčiau, betgal būtų galima, tačiau… O juk kartais nesiimame daugelio dalykų vien tik dėl to, kad iš pradžių tai pasirodo sunku, neįveikiama. Abejotina, aiškiai neapibrėžta. Tad paskubėjome, atmetėme. O gal tiesiog nepabuvome su ta mintimi ilgiau? Vienas mano pažįstamas žmogus atsidaręs laišką, kartą pasakė: oi kiek daug skaityti! Ir…uždarė jį. Tame laiške, žinau, buvo gražūs žodžiai.

Mąstymas yra sunkus darbas. Už mus tai daro masinės informacijos priemonės. Pasistengia, kad informaciją gautume kuo labiau sukramtytą – aiškią ir kuo trumpesnę.

Seminarų metu kai kurie dalyviai erzinasi, jei jiems patiems reikia apgalvoti sprendimų būdus. Pasitaiko tokių, kurie baugina lektorių, neva šis vengia pateikti gatavus atsakymus. Gal tai dėl mokymosi stilių skirtumų, tačiau žmonės įprato sakyti: Teorija yra sunku, o praktika – lengva. Nes… galvoti yra nuobodu! Ir dabar galvoju, ką Kurt Lewin turėjo galvoje sakydamas, kad nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją…

Mūsų refleksijos erdvę okupuoja rutina. Greitis, greitis, greitis! Greiti, patirties patikrinti sprendimai. Ach, juk ir aš, juk ir aš! - vis  sakau sau prisimindamas visus šių metų iššūkius, kurių nesiėmiau. Galvodamas apie sunkius klausimus, kurių nesprendžiau. Vienas buvo per ilgas skaityti. Kitas – šiek tiek nuobodus. Anam aš neturėjau nuotaikos. Dar kitas mane tiesiog erzino… Ką aš iš to išmokau? Tik šis klausimas mane gelbėja.

Greitai mus aplankys Kalėdos – atsinaujinimo metas. Džiaugiuosi, kad galiu pasveikinti visus, beveik tūkstantį Coachingblog.lt  lankytojų. Linkiu Jums visiems gražių švenčių.

Erdvės mintims linkiu. Laiko sau linkiu. Linkiu sunkiausiai įgyvendinamos alternatyvos. Ilgiausio kelio. Neapibrėžtumo, kai dalykai vyksta čia ir dabar. Linkiu kantrybės. Srauto linkiu. Linkiu lengvumo, apimančio po sunkaus mokymosi!

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.