Parašiau teksto pavadinimą ir pagalvojau, kad jis skamba taip tabloidiškai, kaip koks clickbaitas. Matyt pasąmoningai pradėjau sekti blogais pavyzdžiais, o gal nejučia tikiuosi, kad toks pavadinimas privers skaitytoją atsiversti šį tekstą.

Privers?

Bandau primityviai motyvuoti žmones atkreipti dėmesį, nors žinau, kad sąvoka motyvuoti neegzistuoja. Motyvuoti – tai sukurti sąlygas motyvacijai atsirasti, nes apie motyvacijos didėjimą arba jos mažėjimą sprendžia patys žmonės, o ne kažkas kitas, kuris nusprendė juos motyvuoti.

Vedu daug mokymų vadovams ir kiekviename seminare jie klausia, kaip jie galėtų motyvuoti savo darbuotojus. Galima laikyti šį tekstą komentaru (ne atsakymu) apie daugelį vadovų klausimų šia tema, nors bijau, kad šis komentaras vadovams gali nepatikti.

Motyvuoti kitą yra tas pats lyg bandytume padaryti taip, kad kažkam pradėtų patikti tai, kas tam žmogui nepatinka. Nusivedėte savo bičiulį į koncertą, o šis pasirodė ne jo skonio. Kaip motyvuosite šį žmogų pasilikti? Galbūt jis neparodys savo susierzinimo, nes esate draugai, tačiau jei jis galėtų pasirinkti, ko gero eitų namo. Žmogus nepasakys jums, kad jam nepatiko koncertas, nes nenorės pasirodyti šiknium, tačiau kitą kartą jis įkalbinės jus rinktis kitą renginį.

Motyvuoti kitą – liepti galvoti, jaustis ir elgtis kažkaip, kaip tam žmogui (dar) nesinori. Ar yra jėga, kuri galėtų mus priversti tai daryti? Kai kalbu apie atsakymo į klausimą apie motyvaciją sunkumą, galvoje turiu tai, kad pats klausimas dvelkia bejėgiškumu. Jame užprogramuota savotiška neviltis, bylojanti apie pastangas pakeisti kitus žmones.

Nesutikau nei vieno žmogaus jokioje organizacijoje, kuris pasakytų: mane pakeitė mano vadovas. Galbūt jis pasakys, kad jam buvo gera dirbti su savo vadovu (motyvuojanti aplinkybė), bet tikrai nesakys taip: tas žmogus mane motyvavo taip, kad aš norėjau dirbti čia 10 metų.

Kita vertus, visada galima bandyti. Bandyti taip, kad žmonės patys pradėtų ieškoti savo motyvacijos ir vadovams nereikėtų sukti galvos, kaip jie turėtų padaryti tai savo jėgomis. Kaip jau supratote, viena mano komentaro dalis yra ta, kad žmonės motyvuoja patys save reaguodami į jiems svarbius dalykus. Antroji mano komentaro dalis yra tai, kad vadovai gali padėti tiems dalykams atsirasti, jeigu tik gerai žinos, kokie tai dalykai ir kokia jų svarba.

Kas tau yra svarbu? – tai klausimas, kurio būčiau norėjęs sulaukti iš savo vadovų, kai man slopo motyvacija. Sulaukdavau klausimų kaip aš laikausi? kaip aš jaučiuosi?, tačiau tai yra ne tie klausimai. Jie yra tiek nuvalkioti ir pažįstami, kad žmonės į šiuos klausimus atsako šabloniškai. Daugelis tokių atsakymų būna iš anksto paruošti: kasdien vis geriau. O kam dabar lengva? Puikiai. Gerai. Į priekį. Gali būti ir geriau, bet susitvarkysim.

Manau, kad klausimas kas tau yra svarbu? (arba kitokios jo formos) leidžia vadovams geriau suprasti, kas veža jų darbuotojus. Žinodami tai, vadovai gali sukurti šiuos dalykus kiekvienam ar daugeliui žmonių savo komandose. Vadovai dažnai sako: bet aš žinau, kas jiems yra svarbu. Iš kur?, – tada paklausiu aš. Rišlaus atsakymo paprastai neišgirstu, nes tas žinojimas būna pagrįstas išankstinėmis nuostatomis, prielaidomis ir spėliojimais.

Būtų įdomu padaryti tyrimą, kur vadovo paklaustų, kas, jo manymu, yra svarbu Tomui, o Tomo paklaustų, kas yra svarbu jam pačiam. Būtų įdomu palyginti atsakymus. Ir, net jeigu jie kažkur sutaptų, būtų įdomu palyginti, kiek vadovo manymu jis tuos dalykus padeda atliepti ir kaip šių dalykų atliepimą Tomas patiria.

Jeigu vadovai išdrįstų paklausti šio klausimo ir būtų drąsūs išklausyti atsakymą, ko gero jie sužinotų, kad jų darbuotojams yra svarbu ne tik atlyginimas, tačiau ir kiti dalykai, kurių vieną ar kitą būtų galima nesunkiai įgyvendinti.

Kokią savo darbo prasmę tu matai? Kaip tu ją sau pagrindi? Kokiais atvejais tavo darbas tave erzina, o kokiais džiugina? Galbūt šie papildomi klausimai padėtų išvystyti pokalbį apie tikrus, o ne spėliojamus dalykus.

Gali būti, kad šis mano tekstas skamba pernelyg romantiškai, tarsi to vieno klausimo užtektų visiems atvejams. Jokiais būdais ne. Bus atvejų, kai žmonėms rūpės tik alga, kurios vadovas negali pakeisti. Gali būti, kad jie prašys kažkokios kitos gerovės, kuri nenumatyta biudžete. Tačiau tikiu, kad atvirame pokalbyje, kuris yra apie darbuotoją, sužinosite kažką naujo.

Neskubėkite ir neprimetinėkite žmogui savo matymo. Pavyzdžiui, jeigu vadovas kalba apie tai, kaip jam svarbu, kad visi čia susirinkę žmonės būtų komanda, jeigu jis giria šią komandą už pasiekimus, jeigu sako, kad žmonės jam yra didžiausia vertybė čia, įmonėje, tai nebūtinai turi būti svarbu konkrečiam žmogui. Gal ir liūdna, gal ir nesmagu, bet taip yra. Kartais žmonėms norisi, kad būtų kalbama ne apie juos visus, bet apie jį vieną ir jo paties lūkesčius. Kartais visos įkvepiančios vadovų kalbos apie komandą skamba kaip maskuotė, kad nereikėtų veltis į diskusijas su pavieniais žmonėmis.

Taigi, trečioji mano komentaro dalis yra apie tai, kad vadovai turi žinoti platų žmogaus atsakymą į klausimą, kas tau yra svarbu? Čia pat seka ir ketvirtoji dalis. Žmonės yra kompleksiškos būtybės, unikalios savo charakterių kokteiliu, savo prioritetais, jie turi daugybę idėjų ir savitą pasaulio matymą. Neįtikinsite manęs, kad jiems visiems egzistuoja vienas ir tas pats priėjimas, kai kalba pasisuka apie jų motyvaciją. Šis klausimas visada bus sunkus ir jokie Google patarimai nepadės (kaip ir šis tekstas) jeigu vadovai manys, kad egzistuoja kažkoks receptas, kuris suveiks kažkurį pirmadienio rytą.

Pagalba kitiems jaustis motyvuotiems yra nuolatinis procesas, kurį reikia prižiūrėti ir puoselėti. Tai nėra mygtukas OFF/ON, kurį nuspaudus įjungiame ar išjungiame kito žmogaus ūpą daryti kažką daugiau ar daryti kitaip. Kažkur giliai turiu nuojautą, kad vadovai mielai klaustų klausimo kas tau yra svarbu? bet ne visi yra pasiruošę išgirsti atsakymą. Nes su atsakymu kažką reikės daryti.

6 comments on “Motyvacija darbe: vienas klausimas, kurio darbuotojams neužduoda vadovai

  1. Ir taiklu ir šiurpu, bet ….. galima pasukti reikalą (teisingąja) kryptimi, jei moki klausytis ir išmanai, kaip tą padaryti.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 5.5/10 (2 votes cast)
  2. Dr Ieva on said:

    Ar motyvacijos gali būti per daug? Kaip tik analizuoju gydytojų dirbančių Lietuvoje apklausos duomenis ir matau, kad motyvacija padėti kitiems žmonėms skatina aukotis ir kitų interesus iškelti aukščiau už savuosius, kas taip pat asocijuojasi su padidėjusiu emociniu išsekimu darbe. Kol kas duomenys preliminarūs, bet su mano logika nesikerta.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 1.0/10 (1 vote cast)
  3. Labai geras straipsnis. Man labai patiko, nes jame daug tiesos ir puikūs pastebėjimai. Būtų puiku, jei visi vadovai rūpintųsi savo darbuotojais bei siektų išsiaiškinti jų poreikius. Nes dažniausiai tik klientų poreikius siekiama išsiaiškinti, o apie darbuotojus pamirštama. Žinoma ir darbuotojas turi matyti prasmę darbe, kuri jį ir motyvuotų. Norint pasiekti pačių geriausių rezultatų turėtų būti atliekama imones analize ir padaromos išvados.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  4. Kristina on said:

    Išmintingai, Tomai, rašai. Čia radau keletą idėjų, kurių taip reikėjo savo darbe.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.