Dirbdamas su vadovais pastebiu, kad daugelis dalykų, kuriuos jie nori spręsti, yra susiję su žmonėms būdingu poreikiu kontroliuoti aplinką ir kitus žmones. Šis poreikis yra natūralus mūsų visų troškimas. Jis kyla iš dar gilesnės reikmės jaustis saugiai ir stabiliai. Poreikis kontroliuoti atsiranda iš noro prognozuoti (daryti įtaką) ateitį, iš nesaugumo jausmo, kai susiduriame su išgyvenimo, išlikimo ar pripažinimo trūkumo problemomis.

Kalbant apie organizacijas, kontrolės poreikį vadovai jaučia iš neretai apninkančio bejėgiškumo, kuomet nepasiteisina įtakos kitiems priemonės. Bandžiau lazdą, bandžiau meduolį, niekas neveikia, – sako vadovai. Tarp eilučių galime girdėti norą pakeisti ar „pataisyti“ kitus. Tarsi žmonės būtų seni televizoriai, kuriuos būtų galima suremontuoti, o nepavykus – išmesti.

Kaip bebūtų apmaudu, tačiau pojūtis, jog kontroliuojame kitus ar aplinką, yra apgaulingas. Manydami, kad kai neva darome kitiems įtaką, saugumas ir stabilumas, kuriuos patiriame, tėra tik iliuzija. Paradoksas, tačiau dėdami pastangas į kontrolę, investuodami į tai savo energiją ir laiką, mes prarandame pasitikėjimą ta pačia aplinka ir žmonėmis, kuriuos norime kontroliuoti. To pasekoje patys pradedame jaustis aukomis (tai jie kalti!), tampame bejėgiais (aš taip daugiau nebegaliu!), ieškome priešų ir patys tampame priešais kitiems (jie visi prieš mane!).

Organizacija –gera terpė aukščiau minėtiems procesams vystytis. Hierarchiniai ryšiai dažnai įtraukia žmones į nekonstruktyvius santykius, kur kažkas tampa „auka“, kažkas – „persekiotoju“ ar „gelbėtoju“. Pastarieji du vaidmenys yra užsiėmę patarimų, komandų, nurodymų bei paliepimų mėtymu į kairę ir į dešinę. Ilgainiui siekis visiems padėti ar visus kontroliuoti, išveda iš pusiausvyros ir atveda prie bejėgiškumo bedugnės. Tada pasirodo, jog daryti vienpusę manipuliacijomis paremtą įtaką kitiems – tas pats, kas rankomis stumti tvirtą granito uolą.

Įsivaizduokime vadovą, kuris desperatiškai bando „sutvarkyti“ savo padalinį – išmokyti žmones, pakeisti jų nuostatas, „paprotinti“, „perprogramuoti“. Jie dirba ne taip, kaip reikia, – sako vadovai. Kažkas per ilgai rūko, kažkas per ilgai geria kavą, kažkas į darbą žiūri ne taip kaip „reikia“, kažkas audžia sąmokslą…Kažkur girdėta? Tokie vadovai pasiima visus darbus sau, vengia deleguoti, nepasitiki kitų gebėjimais, kišasi į viską, kas vyksta aplink, nori žinoti, kas, kur, kaip ir su kuo… Galiausiai pasijaučia vieniši ir nesuprasti.

Beje, ar pastebėjote, ką pirmiausia padaro kai kurie naujai paskirti vadovai? Jie imasi kurti įvairiausias lenteles bei ataskaitas. Tarsi dar penkiolikos rodiklių analizė pagerintų įmonės reikalus… Tačiau kuo daugiau rodiklių, tuo daugiau lūkesčių žmonėms, kurie juos vykdo. Kuo daugiau lūkesčių, tuo didesnis poreikis tuos žmones kontroliuoti. Kuo daugiau kontrolės, tuo daugiau bejėgiškumo ją užtikrinant. Kuo daugiau bejėgiškumo, tuo dar daugiau kontrolės. Užburtas ratas.

Koučingo pokalbiuose vadovai prašo – noriu išmokti daryti įtaką žmonėms, noriu, kad mano pavaldiniai geriau dirbtų, noriu išmokti geriau planuoti laiką, noriu, kad mano komanda taptų supratingesnė…Visos šios užklausos byloja apie poreikį daryti įtaką aplinkai. Alternatyva – žvelgti į save ir koreguoti ne aplinką, o savo santykį su ja.

Sustoti

Pirmiausia paprašau vadovų „sustoti“. Tik atsitraukęs nuo kasdienės rutinos bei susitelkęs į apmąstymą, šis žmogus gali pradėti kelią vidinės ramybės ir asmeninio efektyvumo link. Ir tai yra paprasti dalykai. Pavyzdžiui, sutariu su vadovais, kad koučingo sesijos išimtinai vyks ne jų biuruose. Į jų nuogąstavimus dėl laiko trūkumo atsakau klausimu: o kas blogiausia gali nutikti, jei tavęs nebus biure dar vieną valandą ir ją tu skirsi savo asmeniniam tobulėjimui? Dar nesulaukiau nei vieno „dangus nugrius“ atsakymo. Tad mes sustojame, atsitraukiame…žvelgiame į save iš šalies, tarsi stebėtume filmą su pačiais savimi.

Pažinti save

Kitas žingsnis – savęs pažinimas. Tai, ką aprašiau straipsnio pradžioje, padedu vadovams įsisąmoninti patiems. Klausių jų: Kaip dažnai tu kontroliuoji kitus? Kai[p tai vyksta? Kiek žmonių bandai aprėpti savo įtaka ir galia? Kaip jautiesi bandydamas daryti jiems įtaką ir kontroliuoti? Kokios viso to pasekmės tau ir tavo santykiams su kitais žmonėmis? Kokia problemos dalis esi tu? Kokių rezultatų iš kitų žmonių tu reikalauji? Ką darai jei jie nepasiekia to, ko tu nori? Ką darai jei pasiekia? Kokie tavo lūkesčiai jų atžvilgiu? Kas daugiau kalba susirinkimų metu?

 Atmokti

Viena japonų patarlė sako, kad norint pripildyti stiklinę vandens reikia vandenį iš jos išpilti. Sustoję ir pažvelgę į save vadovai mokosi atsisakyti juos pačius ribojančių nuostatų, pavyzdžiui – jei nekontroliuosiu, jie blogai dirbs. Jei neprižiūrėsiu jų, jie nepadarys laukiamo rezultato. Jei girsiu juos, jie manimi naudosis. Jei būsiu griežtas ir turėsiu visus atsakymus, jie mane gerbs. Jei kitą pirmadienį paprašysiu jų užpildyti dar vieną lentelę, jausiuosi daugiau nuveikęs…

Paleisti

Kontrolės poreikio mažinimas – tiesus kelias į harmoniją su aplinka bei gerus santykius su kitais. Koučingo metu su vadovais kalbame ne apie magiškas ar kažkokias slaptųjų tarnybų naudojamas psichologinio poveikio priemones (nieko neišmanau apie jas), bet apie pasitikėjimo kitais žmonėmis didinimą, jų įgalinimą ir jų savarankiškumo ugdymą. Vadovai čia pirmiausia apgalvoja, ką, kaip ir kodėl jie daro bei ką visame tame, o svarbiausia – savyje, reikia keisti. Kaip turiu žiūrėti į savo žmonės, kad jausčiausi laimingesnis pats? Kam galiu perduoti dalį savo darbų? Kaip galiu padidinti pasitikėjimą kitais? Kuo ypatinga mano komanda ir ko galiu iš jos išmokti?

2 comments on “Kontrolės vergai: Apie vadovų bejėgiškumą ir poreikį valdyti kitus

  1. as manau on said:

    Visu pirma priimant zmones i darba reikia visais imanomais budais patikrinti zmogaus “padoruma“, nes jei zmogus netures vidines kulturos su juo neimanoma bus dirbti. Joks issilavinimas ir patirtis be vidines morales naudos imonei neatnes, kaip bebutu gaila

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Labai gerai pasakyta! kiek jau darbovieciu praeita ir kiek susidurta su darbuotojais, kurie BE MOTYVACIJOS. Jiems NEIDOMU, jie nori tik kuo maziau dirbti, maziau sukti galva. Jei ko nenurodysi, patys nesugalvos ir nepajudins siknos kad padarytu akivaizdu dalyka.

      VA:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.