Sakoma, kad mokymasis turi būti turtingas ne tik turiniu, tačiau ir savo formomis. Formų kaita, jų smagumas ir įdomumas veikia kaip įtraukiantis aspektas. Prisiminkite save – koks seminaras jums buvo įdomus ir paliko pėdsaką jūsų praktikoje? Kada tokiame užsiėmime iš nuobodulio norėjosi graužti stalą?

Įsitraukimas į mokymąsi didele dalimi priklauso nuo programos ir jos turinio aktualumo (mokytis turi būti įdomu, dalyviai turi matyti mokymosi prasmę) bei nuo lektoriaus gebėjimo programą išdėstyti (medžiaga turi būti pateikta įtikinamai, su pavyzdžiais, turi būti skatinamos refleksijos). Kita vertus, svarbi dedamoji mokymosi procese yra patys dalyviai ir jų asmeninė atsakomybė čia būti efektyviai.

Šiame tekste noriu pasidalinti ydingais mokymosi procesą žalojančiais užsiėmimų dalyvių elgesiais, kurie trukdo įsisavinti medžiagą tiek jiems patiems, tiek kitiems, aktyviau mokytis nusiteikusiems žmonėms. Kitame tekste pasidalinsiu ir konsultantų klaidomis, kurios lygiavertiškai lemia prastą dalyvių mokymosi kokybę.

Siautėja dedovščina

Dažnoje mokymų grupėje dalyvauja labiau darbe patyrę žmonės. Kartais jie jaučiasi viską žinantys ir komentuoja vykstantį procesą iš žinau, kaip turi būti pozicijos. Kartais jie jaučiasi nesaugiai ir nori iškelti savo statusą aukščiau kitų dalyvių ar lektoriaus. Savo komentarais jie tildo mažiau patyrusius, dar savo pozicijų toje grupėje neįtvirtinusius žmones. Kartais pastarieji pereina į dedovščinos pusę ir nenorėdami gadinti santykių su senbuviais, pradeda bereikalingą chaosą.

Sprendimas: nekovoti su dedovščina, leisti jiems būti, pagal galimybes įtraukti. Demonstruoti ramų užtikrintą tvirtumą. Organizuoti darbą grupėse išsklaidant erelius.

Siautėja vadovas

Kartais su mokymų dalyviais seminaruose dalyvauja ir vadovai, kuriems būna sunku rasti savo poziciją mokymų metu. Puiku, jeigu vadovai įsitraukia kaip pilnateisiai dalyviai ir nenubrėžia ribos tarp savęs ir likusių žmonių. Kartais vadovai persistengia ir reikiamu momentu pratyli, ypač tada, kai grupėje kyla diskusijos, o vadovo įžvalgos būtų buvę vertingos. Iš kitos pusės, pasitaiko atvejų, kai vadovai siekia stiprinti savo autoritetą grupėje lektoriaus sąskaita ir jį atakuoja frazėmis: aš žinau geriau, dėstote seną medžiagą, mes čia darome kitaip, ir vėl jūs apie tą patį ir pan. Grupė tokiu atveju arba prityla (nesmagu prieštarauti vadovui), arba jungiasi prie jo (neiškrisi gi iš konteksto).

Sprendimas: iš anksto su vadovu sutarti jo vaidmenį. Padaryti vadovą savo partneriu nurodant, kad grupėje ne visi tokie patyrę, kaip ir jis. Sutarti ženklus, kuriuos duosite, kai vadovas pernelyg įsijaus arba bus per daug pasyvus. Sutarti klausimus, ties kuriais vadovas pasisako aktyviau, ties kuriais – pasyviau. Nevykdant susitarimų, su vadovu aptarti tai per pertrauką. Jokiais būdas nekovoti su vadovu matant grupei.

Skausmo perkėlimas

Kai kurie mokymų dalyviai ateina iš ankstu nusiteikę priešiškai. Gali būti, kad savo nusiteikimą jie puikiai suvokia, o kartais jie to nebūna įsisąmoninę. Vos tik mokymų metu nutinka kažkas, kas paleidžia jų reakciją (pavyzdžiui, lektorius susipainiojo užrašuose ar neužtikrintai atsakė į klausimą), šie žmonės perkelia savo nuostatas kitiems, dažniausiai lektoriui arba rečiau kolegoms. Kitaip tariant, galima išgirsti tokių frazių: jūs anksčiau sakėte, kad taip, o dabar sakote, kad šitaip, nesuprantu, paaiškinkite. Jokio paaiškinimo tam žmogui nereikia, jis tik žiebia konfliktą, kuriame galėtų pasitvirtinti savo išankstinį nusistatymą, kad, pavyzdžiui, tokie mokymai yra nieko verti ir jo pardavimų rezultatų tikrai nepakels. Gali būti, kad iki mokymų jis turėjo nemalonų pokalbį su vadovu apie savo rezultatų nevykdymą ir dabar kiti už tai atsigriebs.

Sprendimas: su atakuojančiu dalyviu nekovoti, atkreipti jo dėmesį į tai, kas vyksta: aš pastebėjau, kad jūs dažnai prieštaraujate, ar turite kitus šaltinius, ar tiesiog toks jūsų būdas? Pasitelkti likusią grupę kaip resursą: matau, kad kolega labai gilinasi į šią temą, o ką gali pasakyti kiti? Apsistojame čia, ar einame toliau?

Galiorkos sindromas

Mokymų metu grupė susiformuoja iš įvairių žmonių. Dažnai žmonės susėda kartu su bičiuliais, su tais, su kuriais kartu dirba. Užduočių ar diskusijų metu šie žmonės labiau paiso savo santykių, negu užduočių ar diskusijų atlikimo, todėl gali būti, kad kai ką tokia grupelė sutartinai kritikuos ar neigs. Galima dažnai girdėti kikenimą ar užsiėmimą niekais.

Sprendimas: išskirstyti grupeles susodinant juos atsitiktine tvarka arba iš anksto apgalvoti, ką su kuo sodinsite. Tokiu atveju verta pasitarti su grupės vadovu. Visada puikiai veikia senbuvių ir naujokų arba vyrų ir moterų miksas.

Pasyvūs dalyviai

Dalyvių pasyvumas dažniausiai turi kelias priežastis. Pirma, jiems tiesiog neįdomu ir jie nesijaučia susijungę su mokymų turiniu bei jų prasme. Tą reikėjo aptarti dar prieš pradedant mokymus. Visada klausiu klientų, ar grupė mokymų laukia ir ką jie atsakytų man, jeigu aš pakviesčiau juos į mokymus. Antra, žmonės neįsitraukia, nes programa jiems atrodo neaiški, taigi ir nesaugi. Žmonės įprato būti stumiami iš savo komforto zonos ir baiminasi būti aktyvūs, kad iš tos komforto zonos nereikėtų išeiti. Trečia priežastis gali slypėti grupės nevientisume. Žmonės nepažįsta vieni kitų, laukia, kol iniciatyvos imsis kažkas kitas.

Sprendimas: už tokio elgesio suvaldymą atsakingi patys dalyviai, tačiau lektoriaus vaidmuo čia yra kritinis. Reikia skirti laiko vienas kito pažinimui (pavyzdžiui, per prisistatymą dalyvių paprašau užbaigti sakinį: kai aš buvau vaikas, aš…), taip pat sutarti mokymosi taisykles, pavyzdžiui, ką darysime, kai mums pasidarys nuobodu arba jausimės pavargę? Reikia dažniau daryti ledlaužių užduotis neperspaudžiant žmonių lėkti lauk iš savo komforto zonos. Pasirinkite kuo daugiau mažų apšildančių užduočių. Vietoje porų diskusijų metu rinkitės trijulių formatą. Trise diskutuoti saugiau.

Aktyvūs dalyviai

Visi lektoriai svajoja apie aktyviai mokytis nusiteikusias grupes. Kita vertus, pernelyg aktyvi grupė nors ir energizuoja pati save, tačiau reikiamais momentais jai būna sunku įsigilinti į medžiagą, reflektuoti. Kartais didelį aktyvumą rodo vienas ar du žmonės, taip užgoždami kitus.

Sprendimas: paruoškite daugiau individualių užduočių, poruokite dalyvius diskusijoms. Numatykite diskusijų laiką ir jų struktūrą. Sutarkite disciplinuojančias darbo taisykles.

Ciniškos atakos

Pasitaiko atvejų, kai vienas iš dalyvių laido itin ciniškas replikas ne laiku ir ne vietoje. Dažniausiai tai būna seksistiniai bajeriai, pokštai apie antrą galą ar kitoks įmonės kultūrinių normų demonstravimas. Kartais tiesiogiai atakuojamas lektorius ar kiti dalyviai. Visa tai yra gynybiškas elgesys, pavyzdžiui, skirtas apginti to konkretaus žmogaus statusą, išryškinti jo ego.

Sprendimas: nekovokite su šiuo žmogumi, nes jis visada laimės dėl to, kad jo pusėje yra likusi grupė. Net jeigu kiti žmonės tylomis palaiko lektorių, vis tik, jie yra kolegos ir jiems jau rytoj teks kartu grįžti į darbą. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta. Padarykite tai tiesiogiai arba netiesiogiai. Nesierzinkite ir nerodykite savo susierzinimo. Per pertrauką pasikalbėkite su atakuojančiu žmogumi, dalykiškai paprašykite liautis. Būkite jo pusėje stengdamiesi suprasti jo motyvus. Reikiamu momentu vėliau skirkite jam dėmesio parodydami, kad jį užskaitote.

Disciplinos trūkumas

Mobilieji telefonai jau yra  vienas iš mūsų organų, kurį išpjovus mes blaškomės nežinioje ir mirštame neperskaitę gautų žinučių tą pačią minutę. Pasitaiko, kad mokymų dalyviai labiau domisi savo įrenginiais negu tuo, kas vyksta auditorijoje. Vaikščiojimai, vėlavimai ir kitokie trukdymai neleidžia laiku pradėti ir baigti užsiėmimų, komandos nubyra, ne visi dalyvauja.

Sprendimas: galima sutarti vieno skambučio politiką (dalyviai per vieną mokymų dalį gali atsiliepi tik į vieną, patį svarbiausią, skambutį). Reikia įspėti dalyvius apie būtiną dalyvavimą tam tikrose užduotyse iš anksto. Kartais dalyviai prašys jūsų baigti anksčiau (yra tam tikros grupės, kur pirmas klausimas, kurį lektorius gauna, yra arba ar galėsime baigti anksčiau?, arba lektoriau, aš turėsiu anksčiau truputį išbėgti, ar galėsiu?). Tokiu atveju pajuokaukite, nesierzinkite. Visi yra suaugę žmonės ir lektorius nėra atsakingas už tų žmonių sprendimus kažką daryti arba nedaryti. Pavyzdžiui, galima pasakyti elementariai: jeigu būsite geri, paleisiu anksčiau.

Apibendrinant, kiekvienas mano aukščiau paminėtas ir nepaminėtas atvejis yra unikalus, tačiau taisyklė, kurią sau kartas nuo karto primenu yra viena: aš nesu čia tam, kad pakeisčiau šiuos žmones. Aš čia esu tam, kad padėčiau jiems mokytis. Jeigu, matau, kad mano pagalba nepriimama, turiu su jais apie tai pasikalbėti ir susitarti, ką darysime toliau. Tai visada suveikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.