Žmonėms patinka, kai jie būna teisūs. Ir jie padarys viską, kad įrodytų savo tiesą.

Prisiminkite, kai karštai su kuo nors diskutavote ir laimėjote ginčą. Juk pasitenkinimas užplūdo, net jei mėginote jį nuslėpti… Ieškoti tiesos diskusijoje – vienas bendravimo teikiamų malonumų.

Ar pastebėjote, kad šia mūsų silpnybe naudojasi interneto troliai – tie, kurie socialiniuose tinkluose provokuoja karštas diskusijas. Jie mėgaujasi matydami, kaip įsiaudrinę žmonės daro viską – keikiasi ir koliojasi, vien tam, kad įrodytų savo tiesą. Bet tai – tik interneto pokštai.

Pažvelkime giliau. Permainų kupiname pasaulyje tiesos paieškos padeda mums suteikti dalykams prasmę. Susivokti savyje ir aplinkoje. Kita vertus, siekis būti teisiu gali stipriai klaidinti. Gal net nereikia sakyti gali. Klaidina, taip bus tiksliau.

Mes linkę ieškoti ir naudotis ta informacija, kuri atitinka mūsų turimas nuostatas. Psichologai pažymi, kad yra atvejų, kuomet net ir gavę neginčijamų, mūsų požiūrį paneigiančių įrodymų, sugalvojame naujų argumentų tam, kad išsaugotume savo ankstesnį įsitikinimą.

Čia prisimenu keletą ryškių asmenybių, su kuriomis teko susitikti mokymų metu. Net pateikęs mokslinių straipsnių bei tyrimų išvadas, įrodančias aptariamus dalykus, iš šių žmonių gavau tik sukryžiuotas rankas ant krūtinės ir aštrų neigiantį žvilgsnį. Tai – netiesa, nes aš su tuo nesutinku, – bylojo jų kietai sučiauptos lūpos.

Keletas pavyzdžių:

-          Mokymų metu lengviau priimame tą informaciją, kuri atitrinka mūsų nuostatas. Tą informaciją, kuri konfliktuoja su mūsų požiūriu, esame linkę atmesti.

-          Jei vadovas kurį nors savo darbuotoją laiko nekompetentingu ir nori sau įrodyti šią tiesą, jis duos tam žmogui tokių darbų, kurių jis negebės atlikti.

-          Sporto komandos sirgalius, kuris aklai tiki savo komanda, geriau įsimins komandos laimėjimus, nei jos gėdingas nesėkmes.

Mūsų turimos nuostatos ir požiūris – tarsi didelė dėlionė. Juk į ją lengviau sudėti tas dalis, kurios sklandžiai gula į bendrą paveikslą. Tuo tarpu tas detales, kurios mūsų paveikslą darko, atmetame.  Pamatę mums priimtiną vaizdą jaučiamės tvirtai. Dalykai tampa aiškūs ir neginčijami. Atsiranda mūsų suvokiama dalykų prasmė. Mes – tvarkoje. Mes kontroliuojame aplinką, dabar mums viskas aišku. Svarbu tai, kad tokios tiesos paieškų sąmoningai nekontroliuojame – daugelis procesų vyksta automatiškai.

Šis savęs įtikinėjimo fenomenas vadinamas patvirtinimo iškraipymu (angl. confirmation bias). Tyrėjai pastebi, kad patvirtinimo iškraipymas ypatingai pasireiškia tada, kai aptariami dalykai turi emocinį krūvį arba liečia giliai įsišaknijusias nuostatas. Štai todėl interneto chuliganai pirmiausiai provokuoja komentatorių emocijas ir savo tekstuose pamini vertybinius dalykus, pavyzdžiui, patriotizmą ar šeimą. Jie ginčija požiūrį į tam tikras politines dogmas ar aptaria visiems rūpimas socialines problemas, pavyzdžiui, emigraciją ar kitokios seksualinės orientacijos žmones. Turėdami savo tiesą apie šiuos dalykus ir bandydami ją įrodyti kitiems, kartais nueiname per toli. Vėliau gailimės susikeikę ar pakėlę balsą.

Swann ir kiti (1989) tyrė, kaip žmonės elgiasi su neigiamomis nuostatomis apie save. Mokslininkai atskleidė, jog žmonės linkę dairytis tokios informacijos, kuri patvirtintų jų išankstines neigiamas nuostatas apie save. Pavyzdžiui, jei žmogus laiko save fiziškai nepatraukliu, jis ieškos tai patvirtinančios informacijos. Galbūt lygins save su grožio etalonais laikomais žmonėmis ir kaskart nusivils. Pasak tyrėjų, patvirtinimo iškraipymas  galioja ne tik savęs nekenčiantiems, bet ir tiems, kurie neturi rūpesčių dėl pasitikėjimo savimi. Taigi, tam kad patvirtintume neigiamą nuostatą apie save, t.y., kad atrastume savo tiesą, mes aukojame sveiką ir racionalų savęs suvokimą.

Park ir kitų studija (2010) parodė, kad patvirtinimo iškraipymas pasireiškia priimant finansinius sprendimus. Tyrėjai atskleidė, kad finansų specialistai priimdami sprendimus dėl investavimo, rėmėsi ta informacija, kuri atitiko jų išankstines nuostatas. Tyrimo atveju būtent tai nulėmė nuostolius atnešusius sprendimus. Kitaip tariant, jei aš tikiu (nebūtinai racionaliai), kad mano investicija duos laukiamą grąžą, aš būsiu linkęs ieškoti tos informacijos, kuri patvirtins mano tikėjimą. Na ne viskas taip blogai su ta kompanija, – aš sakysiu. Na ir kas, kad trejus metus iš eilės ji neuždirba pelno? Juk jos vadovai – jauni ir perspektyvūs žmonės. Regis galime net susimokėti vien už tai, kad mūsų tiesa liktų tiesa.

Tokių  pavyzdžių gausu daugelyje gyvenimo sričių. Nesiplečiant, pagalvokite patys, kokią tiesą apie dalykus sau pasakojate ir kiek pastangų įdedate, kad ši tiesa liktų nepakitusi?

Pavyzdžiui, kai man buvo 14 metų, kartu su klasioku Vygiu tikėjome ateiviais. Pamenu, kaip mudu ieškojome ateivių egzistavimo įrodymų. Net griovys Žvėryno miškelyje mums atrodė kaip kosminio aparato avarijos vieta. O gelžgalis, kurį iškasėme tame griovyje, buvo pripažintas nepilotuojamo ateivių zondo detale. Net virpantis karštas oras virš asfalto mums atrodė kaip fizikinė anomalija, kurią sukelia ateivių skleidžiamos bangos. Et, žavi ir naivi vaikystė. Dabar žavesio gal jau nebe tiek, bet naivumo – vis dar su kaupu. Jei dar daugiau atviraučiau, neabejotinai rasčiau panašių pavyzdžių iš savo kaip suaugusiojo gyvenimo. Jūs irgi.

Aha, dar vieną pavyzdį prisiminiau. Senovėje buvo populiaru sergantiems žmonėms nuleisti kraują (flebotomija). Neva turėtų padėti. Ir padėdavo. Bet tik kai kuriems. Tikėjimas šiuo metodu buvo toks gajus, kad niekas nekalbėdavo apie nepasisekusius atvejus. Daugybė pacientų mirdavo ne nuo ligos, o nuo nusilpimo nuleidus kraują. Šiuolaikinė medicina yra įrodžiusi, kad toks gydymo būdas – neefektyvus.

Žiuri aplink stebiesi viskuo

Daiktus matai savo šviesoj

O jeigu viskas yra ne taip

Ir tu pasauli regi atvirkščiai

Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse…

 A.Mamontovas

Jei susiduriate su kitokiu požiūriu ar kitokia tiesa, neskubėkite jos neigti. Įsivaizduokite, kad atliekate mokslinį tyrimą, tad šį nuomonių konfliktą paverskite hipoteze, kurią tikrinsite. Žinoma, tam prireiks pastangų – reikės suturėti savo įsitikinimus, bet galbūt tai padės atrasti tai, kas maloniai nustebins? Būtent gebėjimas patraukti savo tiesą į šalį ir įsiklausyti į kitas tiesas reiškia atvirumą patirčiai.

Suprantu, kaip erzina tie, kurie neigiamai atsiliepia apie mūsų mylimus filmus, mėgiamą muzikos stilių ar kritikuoja mūsų autoritetus, bet tikiu, kad žodžius aš nesutinku pakeitę klausimu o kas jeigu? pamatysite savo paveikslą kitoje šviesoje.

Taip keičiasi mūsų mintys. Taip keičiamės mes patys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.