Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti?

Trūksta proceso vizualizacijos

Jau rašiau apie proceso reikšmę siekiant tikslo. Čia pateiksiu tam tikrą papildymą.

Kai kurie asmeninio efektyvumo mokytojai ar koučingo specialistai mums pataria įsivaizduoti siekiamą tikslą. Dažnai ir patys tą darome. Užduodame klausimus: kaip atrodo mūsų tikslas?, kaip jausimės  kai jį pasieksime? ir pan. Tačiau ko pritrūksta, tai tokios pat proceso vizualizacijos. Kaip atrodo tas kelias, kuriuo eisiu? Ką sutiksiu pakeliui? Kokias tarpines stoteles turiu praeiti? – štai į procesą, o ne į tikslą orientuoti klausimai.

Pham ir Taylor (1999) savo studijoje tyrė tikslo ir proceso vizualizacijos įtaką galutiniam rezultatui. Paaiškėjo, kad tie studentai, kurie daugiau dėmesio skyrė vizualizacijai, kaip jie skaito ir studijuoja (procesas), įsitraukė į kur kas intensyvesnį mokymąsį ir gavo geresnius atliktų užduočių įvertinimus (tikslas).

Tyrėjai stebėjo dvi pagrindines priežastis, kurios lėmė, kad proceso vizualizacija buvo veiksmingesnė nei galutinio rezultato įsivaizdavimas. Pirma priežastis ta, kad įsivaizduojant procesą geriau koncentruojamasi į tarpinių užduočių atlikimą. Antroji priežastis – kuomet įsivaizduojamas procesas, nerimo dėl galimos nesėkmės  lygis krenta. Stresas, kuris pasireiškia siekiant tikslo, gali būti labai stiprus demotyvatorius.

Tyrėjai pateikia veiksmingą praktinį patarimą – didžiausią dėmesį skirti planavimui, kaip sieksime savo tikslo. Jie rekomenduoja pasirinkti žingsnis-po-žingsnio taktiką ir pagrindinį dėmesį skirti einamųjų užduočių atlikimui.

Efektas ai, velniop mums kiša koją

Prisiminkite, kai buvote suplanavę ką nors nustoti daryti? Mažiau valgyti, mažiau tinginiauti, mažiau rūkyti ar atsisakyti taurės vyno vakare? Tikriausiai ne vienas akistatoje su visas tvirtas pozicijas prarandančia valia esame pasakę: ai, velniop!  Tada čiupome pyragaitį arba užuot išėję pabėgioti, pasilikome sėdėti patogiame fotelyje priešais pramoginę TV laidą.

Janet Polivy ir jos kolegos iš Toronto universiteto prieš dvejus metus paskelbė studiją, kurioje tyrė kaip pasireiškia ai, velniop efektas.  Jų tyrime dalyvavo dietos besilaikantys ir savo dienos kalorijų kiekį ribojantys žmonės. Jiems buvo išdalinti picos gabalėliai ir šalia padėti sausainiai. Jų buvo paprašyta suvalgyti picos gabalėlį ir vėliau įvertinti sausainius juos sureitinguojant pagal skonį.

Gudrybė, kurios ėmėsi tyrėjai, buvo ta, kad skirtingiems dietos besilaikantiems žmonėms jie picą patiekė skirtingais būdais. Nors visi picos gabalėliai buvo vienodo svorio ir turėjo vienodą kalorijų skaičių, vizualiai jie strodė skirtingai – neva, vieni mažesni, kiti didesni. Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie manė, kad suvalgė „didesnius“ picos gabalėlius, veliau suvalgė ir daugiau sausainių, taip peržengdami visas savo leidžiamų kalorijų ribas. Tie, kas valgė „mažesnius“ picos gabalėlius, sausainių nevalgė visai arba tik paragavo.

Šie rezultatai buvo lyginami su lygiagrečiai tyrime dalyvavusiais ir dietos nesilaikančiais žmonėmis. Paaiškėjo, kad tie, kas laikėsi dietos ir  jų manymu suvalgę picą peržengė savo ribas, sausainių suvalgė tiek pat ir daugiau nei dietos nesilaikantieji.

Tyrėjai daro išvadą, kad kuomet mes susiduriame su nesėkme arba peržengiame savo pačių nustatytas ribas, leidžiame pasireikšti efektui ai, velniop. Tokiu momentu mes paprasčiausiai stokojame savikontrolės ir nuleidžiame rankas dėl tikslo, kurį buvome užsibrėžę. Ai, ir nereikia! Ai tiek, to!

Tyrėjai pastebi, kad šis efektas intensyviau pasireiškia tada, kai užsibrėžtas tikslas yra trumpalaikis, pavyzdžiui: šiandien per vakarėlį nerūkysiu (ai, velniop!, – nuskamba mintis vakarėliui įsisiūbavus).

Antra, šis efektas mums kiša koją tada, kai mes sau pasakome, kad turime ką nors nustoti daryti. Specialistai pataria slopinantį tikslą (nustoti rūkyti) pakeisti skatinančiu tikslu (turėti skaistesnę odą).

Puikus to pavyzdys – Anoniminiai Alkoholikai, kurie siekia ne gerti mesti, o įgyti didesnį blaivių dienų skaičių. Lygiai taip pat gali elgtis ir atidėliotojai. Užuot kankinę save, jie gali numatyti valandą laiko per dieną skirti svarbiam atidėliojamam darbui. Ir skaičiuoti ne netenkamų malonumų trūkumą, o tarsi taškus kaupti savo produktyvaus darbo valandas. Tokia taktika mums leidžia sumažinti stresą ir koncentruotis į procesą, o ne į būsimą rezultatą.

Bus tęsinys.

 

2 comments on “Kaip tvarkytis su savo tikslais? (2)

  1. Tomas Misiukonis on said:

    Beje, šiandien pats patyriau ai velniop…ach.

    VN:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Roberta Petrauskaitė on said:

    Aš šitą bėdą savy išsisprendžiau akcijų biržos principu. Po pasielgimo tarkim, kad ir susipykimas su draugu ir tarkim skyrybos, atrodo aj velniop viską, bet kai šią mintį pagaunu „fiksuoju nuostolį“, t.y. sustoju tam taške, kuriame esu ir priimu situaciją, kaip nesėkmę. Iš kitos pusės su sėkme tiksluose irgi fiksuoju žodžiu valio, puiku, nuostabu, tada stengiuosi pamiršt, kas buvo ir vėl koncentruotis į naujus darbus, jau turint bagaže sėkmingos patirties. :)
    Pastaba: deja šitas veikia tik dideliuose dalykuose mažuose dažniausiai būna…aj velniop. :D

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.