Kol vartosite šlykštažodį „koučingas“, tol rimti žmonės su jumis rimtai nešnekės. Prašom lietuviškai. Ir ūkiškai paprastai, o ne vingria valdininkų kalba

Šis komentaras, kurį aptikau internetuose, paskatino vieną įžvalgą (ir šypseną, hmm, kad rimti žmonės tik kažkaip ūkiškai gali suprasti). Suvokiau, kad kartais į koučingą žiūrima kreivai ne dėl jo taikymo ar veikimo principų. Niekas jų neginčija, o ir dauguma žino, kad paskatinus žmogaus mąstymą, žmogus geba pats atrasti ieškomus sprendimus. Koučingas – vienas iš būdų, kaip tai padaryti.

Susidaro įspūdis, kad daugeliui skeptikų tai net nėra įdomu.

Nes pakanka vien tik ištarti žodį koučingas ir atmetimas pasireiškia akimirksniu. Skausmingas toks atmetimas– tarsi kas tautinį identitetą iš žmogaus bandytų atimti. Iš vienos pusės, juk neracionalu neigti dalyko turinį vien dėl to, kad dalykas turi ausiai nepriimtiną (nelietuvišką) pavadinimą. Iš kitos pusės, suprantama, kad dalykai turi vadintis tinkamai ir teisingai (lietuviškai). Dėl visko kaltas tas velnio neštas ir pamestas mūsų kalboje svetimas dvigarsis OU. Iš dar kitos pusės, gaila, kad mūsų protėviai nenumatė žodžio koučingas atsiradimo ir nesugalvojo jo principus tiksliai atspindinčio lietuviško atitikmens. Ach.

Džiugu, kad palaužę galvas kalbininkai randa gražių būdų, kaip pervadinti kalbos darną trikdančius žodžius. Vakarėlius tampa įprasta vadinti dūzgėmis. Automobilių kamščius – grūstimis, o sniego kritimą iš dangaus – snygiu. Šie žodžiai man gražūs. Ir priimtini. Visų pirma dėl to, kad jie yra trumpi, aiškūs ir gerai atspindi dalyko reikšmę.

Su koučingu yra kitaip. Nesu kalbininkas ir man dar daug ko reikia mokytis, kad teisingai kalbėčiau ir rašyčiau. Bet, kas yra koučingas, žinau geriau už visus kalbininkus kartu sudėjus. Todėl nepaisant koučingo profesionalų ICF Lietuva rezoliucijos dėl koučingo termino naudojimo, noriu dar (paskutinį) kartą paaiškinti, kodėl koučingas iki šiol neturi arba neatitinka jau pasiūlytų vertimų į lietuvių kalbą. Daugiau nesiruošiu veltis į jokias diskusijas dėl koučingo termino naudojimo, nebent tai bus konstruktyvi diskusija su konstruktyviais pasiūlymais.

Ugdomasis vadovavimas. Tai dažniausiai pasitaikantis žodžių derinys, kuriuo siūloma vadinti koučingą. Žinau, kad kai kurie mokslo žmonės jį primygtinai siūlo naudoti studentams ar kitiems kolegoms, kurie rašo mokslinius darbus apie koučingą.

Pirma, koučingas yra tik vienas iš daugelio ugdymo būdų. Antra, koučinge nėra vadovaujama. Taip, koučingą gali taikyti vadovai, tačiau šis terminas neatspindi koučingo koncepcijos iš esmės, jis tik pabrėžia, kad koučingas gali būti taikomas tarpe kitų vadovavimo metodų. Papildomai reiktų akcentuoti, kad ugdantysis vadovavimas yra labiau darbo stilius negu pats koučingas savaime, nes vadovai taiko ir kitokių ugdymo būdų.

Taigi, grįžtant prie įprastos koučingo paslaugos, koučingo specialistas nevadovauja. Jis kuria lygiavertį pasitikėjimu ir pagarba pagrįstą ryšį su savo klientu, kurio metu skatina klientą atsiverti, mąstyti, veikti. Tai nėra vadovavimas, kad ir kaip tą vadovavimą pagražintume. Juk nevadovaujate, kai užduodate bičiuliui klausimą norėdami jį paskatinti mąstyti.

Konsultuojamasis ugdymas. Šis pavadinimas matyt bandė prigyti (ar buvo bandomas prigydyti) dėl to, kad koučingu dažniausiai užsiima konsultantai ar kiti srities specialistai, kurių darbas – teikti patarimus, spręsti problemas ar padėti tobulėti.

Pirma, vėl tas pats ugdymas. Antra, koučinge niekas nieko nekonsultuoja. Konsultavimas – tai patarimų ir receptų pateikimas prisiimant už juos atsakomybę. Koučingo proceso metu klientas yra skatinamas mąstyti ir sprendimus bei receptus kuria pats. Taip jis pats tampa už juos atsakingas. Kai kas nors patarimo prašo, tada galima konsultuoti. Tačiau jei kas nors sako – padėk man pamąstyti, tokiam žmogui mes užduodame įžvalgas skatinančius klausimus. O tai nėra konsultavimas.

Skatinantysis ugdymas (vadovavimas, konsultavimas). Čia stebiu dar didesnę painiavą. Galbūt koučinge mes skatiname mąstymą, kaip kad rašiau, tačiau neskatiname dar ko nors. Skatinantysis ugdymas gali reikšti bet ką. Pabandykime perskaityti, kaip galėtų būti vadinamas žmogus, kuris užsiima skatinančiuoju ugdymu. Skatinančiojo ugdymo specialistas. Kvailiui aišku, kad tai yra gremėzdiškas darinys.

Asmeninis ugdymas. Ši sąvoka – artimiausia tam, ką reiškia koučingas. Ją naudojau savo pirmoje knygoje Asmeninio Ugdymo Praktika Vadovams. Iš esmės ji turėtų vadintis Koučingo Praktika Vadovams. Pagalvokime kartu, kas yra asmeninis ugdymas? Paprovokuosiu – ar spyris į užpakalį gali būti asmeninio ugdymo dalis? Ar paskaita arba konsultavimas atliktas asmeniškai gali būti asmeninis ugdymas? Žinoma, gali. Asmeninio ugdymo sąvoka gera tuo, kad ji išryškina individualią pagalbą bei ugdymą, tačiau ši sąvoka yra pernelyg plati ir neatspindi koučingo principų.

Treniravimas. Koučingas iš tikrųjų galėtų būti vadinamas treniravimu, nes tai yra arti to, ką iš tikrųjų reiškia koučingas. Juolab, kad treniravimas – vienas aiškus žodis. Tačiau mūsuose šį žodį labiau įprasta asocijuoti su sportu nei su mąstymu ar darbu su asmeniniais pokyčiais. Dėl to sąvoką treniravimas atmesčiau, nes ji tik painiavą skatintų. Be to, kai tariame žodį treneris, galvoje dažnai turime mokymų trenerį.  Tą, kuris veda seminarus. O tai nėra koučingas.

Pagalvojau apie tas sąvokas, kurios galėtų atspindėti koučingo principus ar jo poveikį. Ugdymas skatinant mąstymą? Bet per ilgas, gremėzdiškas. O gal – mąstingas? Ne, per kvailas.

Gal tada paliekam koučingo sąvoką ramybėje ir geriau gilinamės į jo naudą?

2 comments on “Dar kartą (paskutinį) apie koučingo sąvoką lietuviškai

  1. „juk neracionalu neigti dalyko turinį vien dėl to, kad dalykas turi ausiai nepriimtiną (nelietuvišką) pavadinimą“ – tai kokia tuomet dalyko pavadinimo prasmė? Ar ne pavadinimas yra pats pirmasis signalas apie kalbamą dalyką? Jei ne, tuomet visi dalykai turėtų tą patį pavadinimą, ar ne?

    „Nesu kalbininkas ir man dar daug ko reikia mokytis, kad teisingai kalbėčiau ir rašyčiau“ – ir aš nesu kalbininkas, bet mokėti gimtąją (ir valstybinę) kalbą – pareiga, o ne kalbininkų privilegija. Kaip tuomet knygą parašėt nemokėdamas kalbos? :) Ar kalbininkai parašė?

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 9.3/10 (4 votes cast)
  2. anis on said:

    Visi matosi yra senai nušokę nuo proto ……geriau mokytų žmones savos Lietuvių…..mulkiai….

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 4.0/10 (1 vote cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.