Profesinis tinklaraštis aka blogas yra puiki saviraiškos, mokymosi ir savęs viešinimo platforma. Tie, kurie dirba mokymų, saviugdos srityse ar teikia kitokias paslaugas, savo kompetenciją ir žinomumą gali sustiprinti blogo pagalba. Kai kurie žmonės kartais klausia: kaip pradėti rašyti blogą? Kaip palaikyti savo motyvaciją? Coachingblog.lt rašau jau šeštus metus, o Salesblog.lt atidariau pernai pavasarį. Per tą laiką susikaupė šiek tiek rašymo patirties, tad nutariau ja pasidalinti. Nevarčiau jokių kitų patarimų, tad tai, ką išdėstysiu žemiau, yra mano asmeninis patyrimas, kuris gali skirtis nuo konvencinių tipsų.

Kaip pradėti? Daugybė patarimų byloja, kad prieš rašant profesinį blogą reikia gerai žinoti, ką ir kaip darysite. Reikia numatyti veiklos strategiją, apsibrėžti skaitytojų ratą, pasirinkti rašymo formą, suplanuoti skaitomumo didinimo būdus, gerai apgalvoti turinį. Visa tai teisinga, tačiau aš ėjau kitokiu keliu.

Pirmiausia susikūriau puslapį nemokamoje platformoje ir pradėjau rašyti tai, kas man pačiam yra įdomu ir mane veža. Pirmiausia tai buvo eksperimentas, tik vėliau viskas pavirto į nuoseklų ir prasmingą rašymą. Pastebėjau, kad straipsniai po truputį įgauna formą, o vienas turinys veda prie kito. Palengva atsirado skaitytojų, kurie pradėjo reaguoti į tekstus, o tai labai padėjo vairuojant šį reikalą. Manote, kad gerai žinojau, ką ir kaip darysiu? Tikrai ne, nes viskas prasidėjo kaip avantiūra. Nuotykio aspektas man asmeniškai turi daugiau energijos negu nuobodi strategija.

Kaip kalbėti apie save? Kadangi kalba eina apie profesinį blogą, jame beveik neįmanoma išvengti savireklamos. Iš vienos pusės vieši pasidžiaugimai sukauptų like ar prenumeratorių skaičiumi yra nuoširdus savęs paglostymas, supintas su padėka ir pagarba skaitytojams. Iš kitos pusės, paslėptas savęs garbinimas ir užmaskuota paslaugų reklama greitai atbaido žmones ir sukelia jiems alergiją.

Sąmoningai neskaitau kai kurių blogų, nes žinau, kad beveik kiekviename naujame straipsnyje rasiu paslėptą reklamą ar šiaip perdėtą entuziazmą. Nors visų pamokų išmokti nespėjau, per tuos kelis metus supratau, kad įdomiu galiu išlikti tik tada, kai galvosiu ne apie save, o apie skaitytoją. Deklaratyviai skamba ir tą puikiai suprantu. Šią ribą labai sunku apčiuopti ir visada galima rasti pasiteisinimų, kad viską darai ne dėl savęs, o dėl kitų. Kad daliniesi, kad nemokamai, kad rašai naktimis ir savaitgaliais, nes tave tai veža. Kad vau, vau, vau.

Visa tai yra nereikalingas cukrus, kuris yra įdomus tik pačiam autoriui, o skaitytojams greitai apkarsta. Į kiekvieną savo straipsnį žiūriu kaip į pyrago gabalėlį ir galvoju, ar tam žmogui, kuris jį valgys, bus skanu. Labiausiai mėgstu citrinų pyragą, kurio skonis būna labai gerai subalansuotas.

Kaip kalbėti apie dalykus? Daugybė blogų numiršta ne dėl to, kad autoriai aptingsta rašyti, bet dėl to kad jų tekstuose nesimato jų pačių. Ką tik rašiau, kad savireklama – nereikalingas cukrus, tačiau siūlau nepainioti savireklamos su kritiniu mąstymu. Norint, kad blogas taptų vienu iš nuomonės lyderių, reikia apgalvoti, ar rašysite tiesiog politkorektišką turinį, ar pateiksite ir asmeninį to turinio vertinimą. Pradžioje norėsis eiti saugiai, tačiau visi galime patvirtinti, kad įdomiausi straipsniai yra tie, kuriuose matosi autoriaus pozicija.

Pastarasis reikalas yra labai rizikingas, ypač tais atvejais, jeigu jūsų skaitytojai yra jautrūs, o jų pasirinkimą lemia subjektyvūs faktoriai (pavyzdžiui, jie skaito jūsų blogą ne dėl turinio, bet dėl to, kad esate jiems įdomi asmenybė). Puikiai suprantu, kad dažnai kritiškai vertindamas koučingo situaciją Lietuvoje ar ugdomąjį vadovų darbą praradau daug skaitytojų, kurių nuomonė su maniške nesutapo. Manau, kad stipresni vertinimai galėjo skaitytojams sukurti apie mane visažinio šikniaus įspūdį.

Bet koks dalykų vertinimas automatiškai stato vertinantįjį tėvišką poziciją į kurią kiti gali reaguoti maištingai. Anądien maištingai sureagavau į deklaratyvius vieno muzikinio blogo pareiškimus, kad Lietuvoje reikėtų reguliuoti festivalių veiklą, tačiau tuo pačiu metu supratau, kad tai galioja ir man. Labai lengva nusišnekėti, kai laikai save didžiausiu, geriausiu ir protingiausiu. Manau, kad savo tekstuose vis dar ieškau tos ribos tarp neutralaus turinio ir kritiško savo paties požiūrio į tą turinį.

Kaip palaikyti savo ūpą? Pažįstu daug žmonių, kurie entuziastingai pradėjo rašyti blogus ir greitai apleido rašymą. Kai kurie iš jų sakė, kad neranda rašymui laiko, dar kitiems išseko temos. Manau, kad blogo rašymas turi būti natūrali, integrali žmogaus veiklos dalis. Supratau, kad negebu išlaužti jokio įdomesnio teksto tada, kai verčiu save rašyti. Geriausi (lankomiausi) straipsniai abiejuose mano bloguose buvo parašyti vienu prisėdimu, pakankamai spontaniškai.

Temų ieškoti nereikia, jos ateina pačios. Temas abiem blogams renku mokymuose, skaitau įvairius tekstus ir žmonių komentarus. Pagrindinis principas: aha, jie sako taip, o gal gali būti kitaip?  Pats nustebau, kiek daug dalykų galima atrasti aptariant net ir nuvalkiotas temas. Geras temų žvejojimo būdas – pavartyti senesnius savo paties tekstus – galbūt kažkas pasikeitė, gal įžvelgiate minties tęsinį, o gal norisi prieštarauti sau pačiam?

Žinau, kad mesiu rašyti, kai manęs paties tai nebeveš. Jeigu nebus įdomu man, nebus įdomu ir skaitytojui.

3 comments on “Asmeninė patirtis: kas svarbu rašant profesinį blogą?

  1. Vienintelis klausimas, kuo blogas geriau už paprasčiausią FB paskyrą?

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Rokas Arbušis on said:

      Jei blogo įrašai įdomūs ir turi vertės, juos lengva rasti vienoje vietoje.
      Jei tik nuomonės pirstelėjimas, tam užtenka ir FB su savo virtualybėje dingstančiu šios akimirkos srautu.

      VA:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Tinklaraščio įrašą dar galima iliustruoti grafikais, schemom ar šiaip paveiksliukais būtent ten, kur reikia. Juos galima vėliau greitai rasti ne tik pagal metus, bet ir pagal žymes.

      VA:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.