Norėdami paaiškinti kaip jaučiamės ar ketindami vaizdingai papasakoti savo patirtį mes beveik visada naudojame metaforas. Jos tarnauja kaip tam tikri apibendrinimai, vaizdingi apibrėžimai, kurie kitiems leidžia geriau mus suprasti. Metaforos yra galingas koučingo instrumentas, jei tik mokame jomis pasinaudoti. Metaforos, efektyviai panaudotos koučingo pokalbio metu gali paskatinti klientą mokytis. Metaforų kalbą galima naudoti tada, kai mūsų pašnekovas norėdamas geriau išsireikšti naudoja palyginimus.

Jei kalbėtume metaforomis, tuomet su kuo gali palyginti dabartinę savo situaciją? – kartą paklausiau savo kliento.
Klientas susimąstė ir atsakė: Jaučiuosi, tarsi plaukiočiau tamsiame vandenyje ir man trūktų oro. Norėčiau išnerti iš vandens, įkvepti gaivos ir aplinkui matyti šiltą saulėtą dieną.
Papasakok apie tą dieną daugiau, – pratęsiau pokalbį taip skatindamas klientą galvoti apie jo trokštamą siekį.

Kodėl metaforos?

Metaforą galime apibrėžti kaip kalbinę figūrą, kurios pagalba vieno dalyko sąvybes mes priskiriame kitam dalykui. Metaforos, kurias naudojame savo kalboje leidžia kitiems suprasti mūsų mintis ir jausmus. Metaforomis perduodame žinutę kaip mes iš tiesų patiriame save ir savo aplinką. Tad neretu atveju mūsų įgarsintos metaforos pasitarnauja kitiems kaip durys į mūsų nesąmoningąjį pasaulį. Paskatindami kitą paaiškinti savo metaforas mes taip giliname ir stipriname pašnekovo įsisąmoninimą.

Metaforos, kurias koučingo pokalbio metu naudoja klientas, leidžia įvertinti jo suvokimo unikalumą. Kitaip tariant, koiučingo specialistas aiškiau supranta kaip konkretus klientas vertina save ir jį supantį pasaulį. Jei jis mums sako „aš plaukioju tamsiame vandenyje, tačiau noriu išnerti ir pamatyti šviesią gražią dieną“, mes žinome, ką jis patiria, ko jis siekia, trokšta. Yra tamsus vanduo – jo dabartinis pasaulis, yra šviesi diena – kliento siekis. Dar daugiau, pašnekovas tikriausiai galės atsakyti, kokia tai vieta, kokios temperatūros yra vanduo, kiek toli yra vandens paviršius, kurioje pusėje krantas, kas išnėrus jį pasitiks ant kranto ir ką jis veiks tą šviesią gražią dieną. Šios metaforos yra raktas į konkrečias pašnekovo idėjas ir veiksmus.

Svarbu yra tai, kad klientas įvertinęs anksčiau minėtus aspektus, tam tikru lygmeniu nujaus ko jam reikia, kad jis išnertų iš vandens, įkvėptų oro ir nusiirtų link kranto pasitikti šiltos dienos. Toks kliento atsakymas greičiausiai bus pateiktas kitos metaforos pagalba. Galbūt klientas pasakys, kad jam reikia valties. Tuomet koučingo specialistas paklaus, kas gi yra ta valtis? Iš kur ji gali atplaukti?

Reikšminga yra tai, kad tikrąją savo situaciją klientas jau suvoks kaip besikeičiančią, nes keisis ir jo išsakomos metaforos. Pavyzdžiui, tamsus vanduo reiškia, kad klientas dirba nemylimą darbą, kuriame jaučiasi bejėgis. Tuo tarpu valtis į kurią jis nori įsitverti – pagalba iš artimo atjaučiančio žmogaus ar net kliento kolegos, su kuriuo jis kartu dirba. Pastaruoju atveju koučingo pokalbis gali pakrypti link galimų realių veiksmų, kurių klientas gali imtis.

Ką sako tyrimai?

Šios tyrimų išvados paskelbtos keleto autorių studijose, kurie analizavo metaforų taikymą koučinge (Dunbar, 2005; Tompkins, P. and Lawley J. 2006):

1. Metaforas pokalbyje mes naudojame vidutiniškai kas pusę minutės. Be metaforų beveik neįmanoma apibūdinti vidinės būsenos, abstrakčių idėjų ar koncepcijų. Dažnas asmeninio ugdymo pokalbis yra gilus, ir jo turinys dažnai būna bendras, abstraktus. Metfora padeda sukonkretinti šį turinį.
2. Dažniausiai nei kalbėtojas, nei klausytojas neišgirsta kalboje naudojamų metaforų. Metoforos yra įprasta kalbinė figūra, prie kurios esame visi įpratę, tad dažnai klausydamiesi pašnekovo mes net negirdime jo išsakomų metaforų.
3. Metafora nėra vien tik kalbinis objektas, ji apibūdina kaip mes jaučiamės, galvojame ir suvokiame realybę. „Jaučiuosi išsunktas“, „jaučiuosi kaip pilna stiklinė vandens“ ir pan. padeda apibūdinti mūsų būseną.
4. Beveik nėra galimybės susitarti ką konkrečiai viena metafora reiškia tiek kalbėtojui, tiek klausytojui. Metafora nusako individualų ir unikalų suvokimą. Paprašyti pateikti savo matymą apie konkrečią metaforą abu pašnekovai tikriausiai įvardins skirtingus dalykus.
5. Metaforų naudojimas kalboje turi logiką, ir konkrečią seką. Todėl kai žmogus išsako metaforą, jis yra pajėgus ją analizuoti, išsakyti iš jos išplaukiančias kitas metaforas ir jas susieti su savo realia situacija ar elgesiu.
6. Kuomet žmogus pateikia besikeičiančias metaforas, keičiasi ir jo suvokimas. Gerų klausimų pagalba žmogus yra pajėgus įvertinti savo naują suvokimą bei savo galimus naujus galimus veiksmus. Pvz.: noriu atsistoti, atverti langą, įkvėpti gryno oro, man tik tereikia atitraukti užuolaidas. Tai reiškia, kad aš noriu išeiti iš dabartinės situacijos ir atsidurti naujoje situacijoje bei žinau ko man reikia, kad tai padaryčiau. Tad pokalbio metu aš galiu ieškoti realių šių metaforų reikšmių ir jas įgyvendinti.

Metaforos – įžvalgų šaltiniai

Remiantis aukščiau pateiktų tyrimų išvadomis, metaforas galime panaudoti kaip vieną koučingo technikų. Jei tik nustatytume savo radijo imtuvus ir klausytume savo pašnekovų pasakytų metaforų, mus užgriūtų ištisi nauji pasauliai. Net ir rašydamas šį sakinį aš jau panaudojau kelias metaforas.

Kuomet išgirstate kliento išsakytą metaforą galite panaudoti taip vadinamą „švaraus“ klausinėjimo metodą (Grove ir Panzer, 1989). Šis metodas taip vadinasi, nes šioje pokalbio dalyje naudojamos tik kliento išsakytos metaforos. Žemiau pateiktų klausimų pagalba ne tik stiprinamas pašnekovo įsisąmoninimas, tačiau ir aptariamos jo galimybės imtis reikalingų veiksmų norimai situacijai pasiekti.

„Švaraus“ klausinėjimo metodo pavyzdys:

Išsiaiškinti ko klientas siekia:
1. Kuomet tu tu jautiesi tarsi būtum įvarytas į kampą, kas tavo nuomone turėtų pasikeisti?
Pastaba: nors atsakymą galima nuspėti (rasti duris, rasti išėjimą), tačiau mes negalime būti tuo tikri. Galbūt pašnekovas įvardins: „aš noriu atverti langą“ arba „noriu atsistoti vidury kambario“ ir pan. Kiekviena išsakyta metafora reikš skirtingą dalyką, tad turime į ją įsiklausyti.

Klientas: Noriu atidaryti langą ir įkvėpti oro…
Jūsų pašnekovo tikslas aiškus. Jums verta čia apsistoti ir padėti jam pajusti ką iš tikrųjų jam reiškia atidaryti langą ir įkvėpti gryno oro.

2. Kuomet tu atidarai langą ir įkvepi, ką dar ten matai ir jauti?
Galbūt klientas atsakys, kad ten plati gatvė, daug erdvės ar žmonių. Šiuo metu jūsų pašnekovas stengiasi pajusti ką jam reiškia atviras langas ir grynas oras.

3. Abibūdink save kuomet tu įkvėpi gryno oro?
Klientas: Man smagu, aš jaučiuosi kaip naujas…

4. Ką tau reiškia jaustis smagiai ir būti kaip naujam? (arba – apibūdink, ką reiškia jaustis kaip naujam)
Pastaba: šiuo metu klientas „jungiasi“ su nauja, siekiama realybe, kur jis jaučiasi smagiai ir naujai. Kai kuriais atvejais pašnekovai ilgėliau susimąsto, tarsi panyra į lengvą transą. Tad prieš žengdami kitą žingsnį, likite kantrūs ir leiskite pašnekovui pilnai patirti ir suvokti naują situaciją.

5. Ugdomasis: Tai reiškia, kad aš atsikračiau tos baimės, kurią patirdavau kiekvieno susirinkimo metu
Kai tu nebejauti šios baimė, kas nutinka tuomet?

Čia kliento suvokimo kelias gali išsišakoti. Galbūt jis grįš prie savo iškelto klausimo. Galbūt jis pateiks daugiau palyginimų. Bet kuriuo atveju, jo atsakymas indikuos apie pokytį kurį jūsų pašnekovas pradėjo jausti.

6. Kas turi atsitikti, kad iš tiesų atidarytum langą ir įkvėptum oro? (arba – ko tau reikia, kad pavyktų atidaryti šį laną ir įkvėpti oro?)
Klientas greičiausiai pratęs kalbėti metaforomis: Aš turiu susikaupti ir rasti būdus kaip man pajudėti iš to kampo.

7. Kiek turi jėgų tą padaryti? (arba kada galėsi pajudėti iš to kampo, apie kurį minėjai?)
Klientas: Ne aš negaliu pats pajudėti, man norėtūsi kad kas nors padrąsintų ir pasakytų, kad aš galiu prieiti prie lango.
Pastaba: dabar metas kalbėti apie pašnekovo galimybes, analizuoti kas ji jam neleidžia judėti į priekį.

8. Koks gali būti pirmas žingsnis? Kam atlikti užtektų jėgų? Kur judėtum jei dar turėtum šiek tiek jėgų? Papasakok daugiau ?

Apibendrinant, pavyzdyje pateikti klausimai yra užduodami šiais tikslais:

- Išsiaiškinti ko klientas siekia
- Išsiaiškinti kas turi nutikti, kad jis atsidurtų, ten kur nori būti
- Jei identifikavome problemas ar kliūtis, kas turi atsitikti, kad pašnekovas jas įveiktų

Kaip pataria šio metodo autoriai (Grove ir Panzer, 1989), labai svarbu, kad klausime nuskambėtų pašnekovo pasakyti žodžiai (metaforos). Jūs negalite įvesti į pokalbį savų metaforų, kitaip pokalbį užteršite savo palyginimais ir apibendrinimais, kurie šiuo atveju jūsų partneriui bus svetimi. Siekite kuo greičiau pereiti prie naujų iš pokalbio išplaukiančių metaforų, t.y. prie tokių, kurios yra pozityvios ir apibūdina šviesiąją situacijos pusę. Aukščiau minėtame dialoge šios metaforos yra „atidaryti langą“ ir „įkvėpti gryno oro“. Jei koncentruositės į pašnekovo pateiktą neigiamą metaforą, tuomet skatinsite ją gilinti. Tuo tarpu naujos metaforos skatina jūsų pašnekovą į savo situaciją žvelgti perspektyviai bei pozityviai.

Nebandykite aiškintis, kodėl pašnekovas naudoja vieną ar kitą metaforą:

- O kodėl tu palyginai tai su buvimu kažkokiame kampe, manau, kad tai visai normali situacija
- Nemanau, kad galima palyginti tai su buvimu kampe, man atrodo, kad tai yra…

Prisiminkite, kad pašnekovo pateikta metafora yra jo unikalus suvokimas, kurio nevalia ginčyti. Kiekvienas žvelgiame į pasaulį savo akimis ir mes negalime ginčyti sveiko ir nesutrikusio žmogaus matymo.

Akivaizdu, kad toks klausinėjimo būdas gali tikti ne visiems, su kuriais kalbatės asmeninio ugdymo būdu. Suprantu, kad tokia klausimų serija klientui gali pasirodyti neįprasta ir jį sutrikdyti. Jei gerai įvaldysite šią techniką ir būsite tikri, kad ji praturtins jūsų pokalbį, įspėkite savo pašnekovą apie tokį pokalbio posūkį:
- Tu paminėjai keletą metaforų, ar galime čia apsistori ir apie jas šiek tiek pasikalbėti?
- Girdžiu, kad palyginai savo situaciją su…(įvardinkite pašnekovo metaforą)…noriu dar šiek tiek apie tai pasiklausti…

Jei jūsų pašnekovas noriai kalba metaforomis, tuomet yra vertinga jam pasiūlyti jas tiesiog išsakyti ir paaiškinti.

- Tavo kalboje girdžiu daug palyginimų, metaforų…noriu stabtelėti ir paklausti apie jas…
- Pasakyk šiek tiek daugiau apie šį palyginimą, ką jis reiškia?

Jūs taip pat galite pašnekovą paskatinti panaudoti metaforas. Jei pavyks jas išgirsti, galėsite atlikti jų analizę. Tad pasiūlykite ugdomąjam palyginti vieną ar kitą jo aptariamą situaciją su kokiu nors dalyku:

- Sakai, kad tau tai sunki situacija, su kuo ją galėtum palyginti?
- Kokia metafora tiktų apibūdinti šiai situacijai?

Kaip matote, metaforos praturtina koučingo pokalbį ir leidžia giliau pažvelgti į kito žmogaus pasaulį bei suprasti kuo jis pagrindžia savo mintis. Jei naudosite metaforų metodą, būkite atsargūs nerdami gilyn. Vienaip ar kitaip, metaforų kalba yra tiesus kelias į nesąmoningą pašnekovo teritoriją. Neperlenkite lazdos užduodami klausimus, skirkite laiko įsiklausyti į tai kas jums sakoma. Nesikoncentrukite į negatyviais metaforas, ieškokite kaip jas galima pakeisti pozityviomis. Pernelyg dažnai klausdami apie metaforas galite sukelti atvirkštinį efektą – užuot paskatinę pašnekovą analizuoti ir keisti savo situaciją, galiet jį dar labiau sutrikdyti. Labai svarbu, kad „pasivaikšioję“ po metaforų ir paluginimų pasaulį rastumėte kelią atgal. Tai reiškia, kad turite „išvesti“ savo pašnekovą iš metaforomis pagrįstų svarstymų ir padėti jam pereiti prie konkrečių apčiuopiaimų faktų bei veiksmų:

- Taigi, tu įvardijai, kad tau reikia rasti išėjimą, tad pabandykime dabar pasikalbėti apie tai kaip konkrečiai tą gali padaryti
- Kviečiu tave sugrįžti į mūsų pokalbį. Kai dabar įvardijai, kad nori rasti išėjimą, ką iš tiesų ketini daryti

Šie klausimai ir pasiūlymai padės jūsų pašnekovui sumodeliuoti galimus realius veiksmus. Baigdami šį pokalbio etapą pagirkite ar pasidžiaukite vaizdinga pašnekovo kalba. Neabejoju, jei panaudosite šią metodiką, ne tik padėsite pašnekovui, tačiau ir praturtinsite savo suvokimą.


Literatūra:

Dunbar, A. (2005) Using Metahors With Coaching, in Bulletin of the Association for Coaching.

Grove, D. J. and Panzer, B. I. (1989) Resolving Traumatic Memories: Metaphors and Symbols in Psychotherapy, New York, Irvington.

Tompkins, P. and Lawley J. (2006) Coaching for P.R.O.’s, in Coach the Coach.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.