Klinikinis psichologas Antanas Mockus vėl čia ir specialiai Coachingblog.lt jis parengė savo įspūdžius iš ICF Lietuva organizuojamos kasmetinės koučingo konferencijos, kurioje be kitų įdomių pranešimų buvo diskutuojama apie koučingo ir psichologijos santykį.

Esu klinikinis psichologas Antanas Mockus. Nesu koučingo specialistas ir kol kas juo neplanuoju būti. Mano pažintis su koučingu prasidėjo nuo kritiškų pastebėjimų, skepsio išsakymo asmeninėje feisbuko paskyroje. Pagrindinis oponentas ir žmogus, kuris netiesiogiai paskatino gilintis į koučingą (juk reikia medžiagos kontra-argumentams!), buvo koučingo specialistas Tomas Misiukonis, rašantis kritinio mąstymo nestokojantį tinklaraštį Coachingblog.lt. Jame dalinausi savo mintimis apie koučingą. Vėliau norėdamas paskatinti kolegas pasidomėti koučingu ir susidaryti nuomonę apie jį, surengiau diskusiją kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese. Ir štai jau sudalyvavau ICF Lietuva koučingo konferencijoje. Taigi, mano pažintis su koučingu tęsiasi toliau ir jaučiu, kad tai ne pabaiga. O dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais, pamąstymais po konferencijos, kuriuose taip pat atsispindi kiek apibendrintas ir dabartinis mano santykis su koučingu.

Tiesioginis bendravimas mažina priešiškumą, didina supratimą ir teisingų stereotipų formavimasi

  • Psichologų (mano taip pat) priešiškumą koučingo specialistų atžvilgiu lemia stereotipai, kurie remiasi informacija viešojoje erdvėje, o ne  tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, kurie rimtai ir ilgai domisi koučingu. Mes psichologai žinome, kad stereotipai keičiasi, ypač kai bendrauji su konkrečiu žmogumi, apie kurį iš anksčiau turi tik klaidingų stereotipų nuspalvintą vaizdelį.
  • Patiko kolegės psichologės dr. Julianos Lozovskos diskusijos metu išsakyta įžvalga apie psichologų ir koučingo specialistų projekcijas. Ką ji sakė, tiksliai neatkartosiu. Bet, tarkim, psichologai įsivaizduoja koučingo specialistą kaip avantiūristą, lengvabūdišką jaunuolį. O koučingo specialistai psichologus kaip vyresnį brolį ar sesę, kuri daug ir ilgai mokėsi, daug žino. Tai gal reiktų sau įsivardinti šias projekcijas ir pasižiūrėti kas yra realiai už jų? Be abipusio draugiško bendravimo, nuostatos eiti į dialogą, atvirumo pažinimui tai būtų sunkiai įmanoma.
  • Be abejo, yra problema kaip atskirti pseudo-koučingą nuo koučingo, taip pat yra problema ir tame, kad pats koučingas yra spartaus vystymosi stadijoje ir vis dar beieškantis savo identiteto. O tai ženkliai prisideda prie painiavos mėginant susigaudyti kas visgi yra tas koučingas. Įsigilinimas teoriniame lygmenyje, bendravimas su žmonėmis, kurie mokosi koučingo ar toliau į jį gilinasi bei dalyvavimas šioje konferencijoje man labai padeda atskirti pelus nuo grūdų ir suvokti koučingo specialistų įvairovę, labiau  skirti kur pseudo-specialistas, o kur tikrasis koučingo  specialstas. Jaučiuosi tarsi žmogus pasigilinęs islamo religijos klausimu ir pradedantis suprasti, kad ne visi musulmonai yra teroristai.

Ieškokime bendrumų ir mokykimės vieni iš kitų

  • Giliau kapstydamas koučingo temą, randu nemažai koučingo panašumų su psichologiniu konsultavimu ir psichoterapija. Todėl koučingo specialistų mėginimas griežtai skirti, kad jie dirba tik su žmonėmis be psichikos sutrikimų, o psichologai, psichoterapeutai tik su psichikos sutrikimus turinčiais asmenimis neatrodo pakankamai pagrįstas. Gal geriau sakyti, kad yra nemažai panašumų, kad visi mes stengiamės padėti žmogui,  esame prieš pseudo-specialistus, prieš neprofesionalumą ir kad svarbu dirbti savo darbą remiantis etikos principais, nuolat rūpintis savo kvalifikacijos kėlimu (pvz., supervizjos, asmeninė terapija), aiškiai skirti ką galiu daryti ir ko negaliu daryti pagal savo kompetencijas ir tuo vadovautis.
  • Šių metų Lietuvos psichologų kongreso metu, diskusijoje „Mitai ir faktai apie koučingą“, kurią man teko organizuoti, viena moteris, ilgai gyvenusi Islandijoje, dalinosi, kad šioje šalyje koučingo specialistai yra įprastas dalykas. Tiesa, jie yra mažiau apmokami ir įmonių kviečiami nesudėtingoms užduotims atlikti. O psichologai yra labai brangiai apmokami ir jie kviečiami sudėtingoms užduotims atlikti. Pavyzdžiui, kai kolektyvas išgyvena krizę staiga netekus kolegos arba kolega sergantis vėžiu pradeda agresyviai elgtis darbe. Dažnai psichologai su pavydo ir pasipiktinimo gaidele klausosi kiek už konsultacijas prašo koučingo specialistai. O gal verta mums psichologams susimąstyti ir pagalvoti dėl ko mes nusivertiname savo paslaugas, dėl ko nekovojame, kad mūsų atlygis būtų atitinkantis kompetenciją, ką aš iš tikrųjų  moku ir galiu pasiūlyti kaip psichologas ir kas būtų tai, už ką man gerai sumoketų.
  • Tapimas koučingo specialistu gali būti kaip viena iš daugelio psichologų karjeros alternatyvų, kuris suteikia galimybę dirbti įdomų reikalingą darbą, gauti solidų ir orų atlyginimą.  Pavyzdžiui, jei įmonėje įgyvendintumėte koučingo kultūrą, tai jūsų konsultacijos vidutinė kaina būtų 150 € (prasideda nuo 75€). Aišku, kad tiek jums mokėtų reiks nueiti ilga mokymosi, savęs pardavimo kelią. Bet čia apie perspektyvas. Taigi buvimas koučingo specialistu yra normalus darbas, kuris jau nieko nestebina kitose šalyse, o psichologų priešikumas labiau parodo provincialumą ir nesigaudymą koučingo klausimu.
  • Konferencijos metu stebėjau ir stebėjausi kaip laisvai žmonės kalba apie marketingą, pinigų ėmimą, dalyvavimo ICF organizacijoje naudą, vertės kūrimą, apie pažangių vadybinių prinicpų taikymą etc. Dažnas psichologas apie marketingą iš vis nieko nenusimano, pinigus imdamas jaučiasi kaltas lyg kažką nedorą darantis. Kai pats pakalbu apie pinigus manęs klausia: „Ar tau TIK doleriai kartais akyse nesisuka?“. Ne, man doleriai nesisuka, tiesiog noriu pinigų, man patinka uždirbti, tai yra labai smagu ir tai ką aš darau yra darbas ir noriu gauti deramą atlygį. Just that. Taigi iš koučingo specialistų tikrai turime ko pasimokyti. Be abejo, jie iš mūsų taip pat. Bet tai jau kita tema.

2 comments on “A. Mockus apie koučingą ir psichologiją: kur susitinka ir kur išsiskiria?

  1. Rimantė on said:

    Ar tekste minimas palyginimas su islamo religija buvo atsitiktinis?

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
    • Antanas Mockus on said:

      Šį palyginimą idėjau dėl to, kad iliustruoja kaip stereotipai, kurie kaip apibendintos mąstymo schemos, įsitikinmai apie tam tikrą grupę gali klaidinti, prisideda prie tikrovės neatitinkančių išvadų susiformavimo. Be to, klausimas ar musulmonai yra terostai, ar islamas kaip religija gimdo terorizmą buvo pastarųjų dienų aktualija.

      VA:F [1.9.10_1130]
      Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.