Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos skolinimosi rinka pasikeitė neatpažįstamai: dabar vos kelių mygtukų paspaudimu galima gauti greitą kreditą per 15 min., dar vadinamą trumpuoju kreditu, o kai kurios platformos žada ir paskolas per 5 min. Šis neįtikėtinas tempas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip puiki finansinė galimybė – kai pinigų reikia „čia ir dabar“, išeitis visada po ranka. Tačiau būtent šiame greityje slypi ir didžiausia rizika: sparčiai sudaromos sutartys retai leidžia sustoti, įsigilinti į sąlygas ir įvertinti ilgalaikius padarinius. Todėl prieš spaudžiant „Patvirtinti paraišką“ verta stabtelėti ir pasvarstyti, ar skuba tikrai atperka galimus finansinius bei psichologinius kaštus.
Patogumas nelygu saugumui
Skolinimasis internetu vilioja greitu procesu – paraiška užpildoma per kelias minutes, lėšos sąskaitoje gali atsirasti tą pačią dieną. Tačiau tai, kas patogu, dažnai mažina natūralų „pauzės“ efektą: nėra gyvo konsultanto, nebelieka laiko perskaityti sutarties sąlygas ar pasitarti su artimaisiais. Skubėjimas internete slopina kritinį mąstymą, o būtent jo labiausiai reikia sprendžiant dėl finansinių įsipareigojimų.
Aukštos palūkanos ir paslėpti mokesčiai
Nors Lietuvoje galioja įstatyminis 75% bendros vartojimo kredito kainos limitas, greitųjų kreditų bendrovės randa būdų uždirbti iš administracinių, sutarties keitimo, delspinigių ir kitų mokesčių. Dalis jų atsiskleidžia tik giliai sutartyje, todėl realūs su paskola susiję kaštai gali viršyti bankų vartojimo paskolų kainas kelis kartus. Dėl to tas pats „pigesnis“ 500 € kreditas dažnai pabrangsta šimtais eurų vien per pirmuosius mėnesius.
Neapgalvoto sprendimo rizika
Kreditus internete galima gauti itin greita ir didžiąją paros dalį, bet tada, kai emocinė kontrolė mažiausia. Jei skolintis norisi „dabar ir čia“, tai signalas, kad veikia impulsas, o ne racionalus planas. Finansų psichologai pabrėžia: kuo trumpesnė laiko atkarpa tarp poreikio pajautimo ir pinigų gavimo, tuo didesnė tikimybė sprendimą vėliau gailėtis.
Prisėskite 5 min. ir paklauskite savęs:
- Ar tikrai būtent ši suma būtina šiandien?
- Kiek iš viso sumokėsiu, jei vėluosiu?
- Ar turiu rezervą bent trims įmokoms, jei kas nors nutiktų?
Kredito istorijos trapumas
Vėlavimas kad ir keliomis dienomis gali būti fiksuotas kredito biuro duomenų bazėje ir išlikti joje bent keletą metų. Tai mažina galimybes ateityje gauti kitą paskolą ar lizingą geromis sąlygomis.
Įsiskolinimų pavojus
Trumpalaikiai internetiniai kreditai dažnai gražinami… nauju trumpalaikiu kreditu. Tokia pseudo-refinansavimo strategija užkuria skolų ratą, didina stresą ir gali privesti prie įsiskolinimų, antstolių arba asmens bankroto procedūros.
Reguliavimo ribos
Reguliuotojai – Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – gali taikyti reikalavimus visoms sandorio pusėms, bet vis tiek negali apsaugoti nuo blogo sprendimo. Be to, rinka veikia sparčiau nei teisė: atsiranda naujų „fintech“ tarpininkų, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių platformų, kurios testuoja ribines modelio zonas, kol teisės aktai dar neatnaujinti. Todėl reikia būti itin budriais skolinantis iš naujų kredito davėjų.
Psichologinis spaudimas ir reklama
Reklamos retorika („Pinigai per 15 min!“) žaidžia su FOMO (baimės praleisti) sindromu. Moksliniai tyrimai rodo, kad vizualinės reklamos, kuriose pabrėžiamas laikas („šį vakarą“, „dar yra laiko“), padidina spontaniškų paraiškų skaičių. Įsisąmoninus šį mechanizmą, lengviau išlaikyti racionalų požiūrį.
Trumpieji kreditai internetu – galimybė, kuria reikia naudotis atsargiai
Kaip matome, trumpieji kreditai gali būti patogi priemonė, kai reikia apdairiai finansuoti nenumatytas, bet būtinas išlaidas. Tačiau didelis greitis ir lengvas prieinamumas tuo pat metu atveria duris impulsyviems sprendimams, ypač kai palūkanos ir mokesčiai yra aukšti, o skaidrumo stinga. Lėtindami procesą, tikrindami sąlygas, įvertindami ilgalaikį poveikį kredito istorijai ir alternatyvas, gerokai sumažinsite riziką patekti į skolų spąstus. Jei kyla bent menkiausia abejonė – verta neskubėti, pasitarti ir, galbūt, pasirinkti kitą kelią.