Kai vadovai apie koučingo taikymą darbe sako, kad jie ir taip jį taiko, tik iki šiol nežinojo, kad klausimų uždavimas yra vadinamas koučingu, aš santūriai patyliu. Paprastai tokie pasakymai nuskamba mokymų pabaigoje, kai aptariame visas praktines įžvalgas. Tokiais atvejais aš nepradedu ilgos diskusijos. Žmonės jau būna pavargę, prikaupę įspūdžių ir galvoja apie kitus dalykus. Viskam savas laikas.

Šiame tekste noriu šiek tiek giliau pažvelgti į vadovų frazę aš ir taip tai darau, tik nežinojau, kad tai yra koučingas. Pasidalinsiu tiek savo įžvalgomis, tiek vienu įdomiu tyrimu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vadovai suvokia savo koučingo gebėjimus ir kaip šiuos gebėjimus patiria vadovų aplinka.

Koučingas nėra vien tik klausimų uždavimas ar parodymas, kad klausaisi to, ką kitas žmogus tau sako. Žmonės gali atsakinėti į klausimus lyg duotų interviu, tačiau tai nėra koučingas. Pats klausimo uždavimo faktas nepadaro pašnekesio koučingo pokalbiu. Su klausymu panašiai – jeigu vadovai uždavę klausimą jau žino, kaip jo kolega turi į jį atsakyti, tai taip pat nėra tas klausymasis, kurio reikia koučinge. Jeigu vadovai veda pašnekovą ten, kur jie nori jį nuvesti ir nesuteikia erdvės atsirasti spontaniškiems atsakymams, tai nėra koučingas.

Taip, vadovai tai daro – užduoda klausimus ir klausosi, tačiau kitame lygmenyje. Vadinu šį lygį vadovišku arba žinau, ką pasakysi, todėl geriau paklausyk manęs lygiu.

Vadovai, neįsižeiskite. Skaityti daugiau…

Apie atgyvenusius vadovų požiūrius jau rašiau čia ir čia, dabar pasidalinsiu dar viena kreiva jų nuostata man neįdomu, kaip tu tai padarysi, svarbiausia – rezultatas.

Žiūrėkite, lyg ir nieko čia blogo – vadovas neketina kvaršinti galvos, kaip jo pavaldinys spręs vieną ar kitą reikalą, nes vadovas turi svarbesnių darbų. Darbuotojas tam čia ir priimtas, kad pats susitvarkytų ir esant poreikiui atsiskaitytų vadovui už pasiektą rezultatą. Kartais ši mintis nueina taip toli, kad vadovai tokią poziciją atvirai išsako net ir naujai priimtiems žmonėms. Reikia suprasti, kad jeigu tu čia dirbi, tai savaime suprantama, kad žinai, ką ir kaip reikia daryti.

Žmonės nori pasitarti

Vadovai klaidingai galvoja, kad visi žmonės tik ir laukia jų patarimų. Jeigu jūsų skyriuje yra vienas jau antrą dešimtį metų ne ten pataikęs darbuotojas, kuris nuolat sako tu gi vadovas, tu man ir pasakyk, tai visai nereiškia, kad kiti žmonės iš jūsų laukia to paties. Jie turi minčių ir idėjų, kurias jiems reikia padėti išvystyti. Vadovai, turėdami reikiamą patirtį, žinias ir galią turėtų padėti žmonėms įgarsinti savo mintis ir kartu, nukreipiant pašnekovą tinkama linkme, priimti reikiamus sprendimus. Jeigu žmonės neturi galimybės pasitarti su vadovu, ilgainiui jie nustoja siūlyti idėjas ir visokius pagerinimus. Kam čia reikia, negi man vienam?, – jie galvoja. Skaityti daugiau…

Ateik pas mane ne su problemomis, o su sprendimais, – tokia kliše dažnai vadovaujasi vadovai. Jie sako, kad tokiu būdu jie siekia ugdyti darbuotojų savarankiškumą. Dar vadovai sako: pateik tris sprendimų variantus. Tarsi jie visada būna tik trys. Dėl ko ne du? Ar penki?

Vadovų sumanymas geras – jis regis skatina idėjas ir taupo laiką, bet paklausus vadovų, kiek idėjų iš savo darbuotojų jie sulaukia, vadovai atsako, kad nedaug. Ir čia aš suabejoju.  Galbūt taip nutinka dėl to, kad žmonės nori nusimesti atsakomybę ir problemas palieka savieigai? Kam apie jas kalbėti? Kam sukti galvą dėl sprendimų? O galbūt idėjų nėra, nes tokiu paliepimu vadovas apriboja žmonių kūrybiškumo galimybes? O gal čia kaltas tas neik pas mane su problemomis? Skaityti daugiau…

Kiekviename vadovams skirtame seminare apie koučingą pertraukų metu girdžiu ironiškas gaideles: na, einam, pasikoučinsim prie kavos. Na, einam parūkysim, iškoučinsiu tave. Grįšiu į darbą, tai nukoučins mane generalinis. Na, kurį čia prikoučinti, kad sausainių paliktumėt…

Suprantu, kad po intensyvių diskusijų mokymų metu, ateina metas pajuokauti, tačiau nerimauju dėl tos rūgštokos vadovų rodomos ironijos koučingo atžvilgiu. Esu už humorą, net ir aštresnį, tačiau, jei tokie juokeliai pradeda skambėti įmonės koridoriuose ar pasitarimų kambariuose, tai jau gali tapti problema.

Vadovus girdi jų darbuotojai, o vadovai visada buvo ir bus jiems pavyzdžiu- tiek geru, tiek blogu. Juokus laidantis vadovas gali sudominti, tačiau gali ir atgrasyti. Jei vadovas apie kažką atsiliepia neigiamai ar su ironija, tuomet tą perims ir vadovo komanda. Skaityti daugiau…

Mokydamiesi taikyti koučingą savo veikloje vadovai dažnai užduoda tokį klausimą: kaip prakalbinti uždarą žmogų, kuris neįsitraukia į koučingo pokalbį?

Koučingo idėja pametėja vadovams mintį, kad šis metodas leis jiems rasti bendrą kalbą su mažiau bendraujančiais ar uždarais žmonėmis. Deja, taip nėra. Koučingas nėra stebuklingas būdas, kuris „atrakina“ su vadovais vengiančius bendrauti žmones. Atsakymas į vadovų klausimą slypi ne koučingo metodikoje, o vadovų ir jų darbuotojų santykyje.

Kalbu tik tiek, kiek reikia

Daug žmonių laikosi nuostatos, kad darbe tvarkomi tik dalykiniai reikalai ir tarpusavyje ar su vadovais bendrauja tik tiek, kiek reikia. Iš kai kurių vadovų pasisakymų suprantu, kad bendravimui su pavaldiniais jie kelia kiek neadekvačius lūkesčius. Jei aš esu atviras su jais, kodėl jie nėra atviri su manimi? – klausia vadovai. Mano durys – visada atviros, – jie tvirtina. Deja, eilių prie atvirų vadovo durų niekada nebūna. Skaityti daugiau…

Šį tekstą noriu skirti tiems, kurie rūpinasi koučingo plėtra įmonėse – vadovams ir personalo valdymo specialistams.

Koučingas yra vienas svarbiausių įrankių, kuris įgalina organizacijas mokytis. Tačiau šis metodas organizacijose gerokai skiriasi nuo to, kurį taiko nepriklausomi koučingo specialistai. Didelė klaida – manyti, kad gyvenimo koučingo (life coaching) principai tiks ir koučingui organizacijose (organisational coaching)

Žemiau pateiksiu keletą aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, jei norime įtvirtinti koučingą organizacijose.

Tikslus nustato organizacija, o ne klientas

Kad ir kokius klausimus aptarinėtume koučingo pokalbiuose, organizacijų atveju šie klausimai labai dažnai kyla ne iš asmeninio darbuotojo poreikio, o iš pačios įmonės veiklos konteksto. Pastaruoju atveju tai reiškia, kad aptariami klausimai gali neatitikti koučingo klientų – darbuotojų tikslų. Skaityti daugiau…

Mano darbingasis ruduo prasidėjo keliais koučingo projektais, kuriuose padedu vadovams išmokti taikyti koučingą savo darbe. Tomai, kokių dar koučingo klausimų galėtume užduoti savo darbuotojams?, – klausia vadovai. Kokius dar modelius galėtume taikyti, kad jie dar labiau skatintų siekiamą rezultatą?, – teiraujasi jie. Taip, aš pametėju klausimų, papasakoju apie modelius. Bet jei visa koučingo taikymo vadovų darbe esmė slypėtų šiuose dalykuose, tuomet jiems užtektų perskaityti porą gerų knygų ir pirmyn. Nereikėtų kelių dienų mokymų. Užkoučintų vadovai visus. Skaityti daugiau…

Dirbdamas su vadovais pastebiu, kad daugelis dalykų, kuriuos jie nori spręsti, yra susiję su žmonėms būdingu poreikiu kontroliuoti aplinką ir kitus žmones. Šis poreikis yra natūralus mūsų visų troškimas. Jis kyla iš dar gilesnės reikmės jaustis saugiai ir stabiliai. Poreikis kontroliuoti atsiranda iš noro prognozuoti (daryti įtaką) ateitį, iš nesaugumo jausmo, kai susiduriame su išgyvenimo, išlikimo ar pripažinimo trūkumo problemomis.

Kalbant apie organizacijas, kontrolės poreikį vadovai jaučia iš neretai apninkančio bejėgiškumo, kuomet nepasiteisina įtakos kitiems priemonės. Bandžiau lazdą, bandžiau meduolį, niekas neveikia, – sako vadovai. Tarp eilučių galime girdėti norą pakeisti ar „pataisyti“ kitus. Tarsi žmonės būtų seni televizoriai, kuriuos būtų galima suremontuoti, o nepavykus – išmesti. Skaityti daugiau…

Čia noriu pateikiti keletą apibendrintų įžvalgų, kurias vienaip ar kitaip su vadovais paliečiame koučingo praktikos mokymų metu. Kartais užuot aiškinęsį, kas yra koučingas ir kaip jis naudojamas vadovo darbe, mes pažvelgiame šį klausimą iš kitos pusės – o kas gi nėra koučingas? Kuriose vietose vadovai jį pavojingai painioja su kitomis ugdymo ar vadovavimo priemonėmis? Galbūt tie, kas dirbate organizacijose, atpažinsite žemiau pateiktus palyginimus. O kokia gi jūsų koučingo praktika ir ką jūs laikote koučingu savo darbe?

Koučingas nėra auklėjamasis pokalbis

Koučingo tikslai yra Skaityti daugiau…

Ištrauka iš psichologės Ramunės Žumbakienės straipsnio apie vandens baimės gydymą:

…Su suaugusiaisiais dirbti kiek sudėtingiau, nes jiems sunkiau įveikti turimas baimes. Todėl dažniausiai suaugusiuosius mokau plaukti individualiai. Su suaugusiaisiais visų pirma tenka išsiaiškinti, koks buvo mokymosi plaukti patyrimas, ką yra tekę išgyventi, kokie jų tikslai ir lūkesčiai. Pasakodamas žmogus labiau atsiveria ne tik man, bet ir visam mokymosi plaukti procesui. Kuo atviriau išsipasakoja man savo išgyvenimus, tuo lengviau mokosi ir greičiau išmoksta. Dažniausiai stengiuosi sukurti tokią atmosferą žmogui, kad treniruotės metu būtų tik jis, vanduo ir treneris.

Tikriausiai girdėjote apie tokį mokymo principą – išplauks arba neišplauks. Skaityti daugiau…

1 - 212