Jeigu padalinio veikla matuojama įvairiais rodikliais, o komanda vertina ir jūsų veiklą, apie savo nesėkmes sužinosite iš šio grįžtamojo ryšio verčių ar kolegų komentarų. Prasti veiklos rodikliai ar antrus metus iš eilės pasikartojantys neigiami kolegų pasisakymai specialiose anketose yra kraštutinis atvejis. Kartais vadovai nujaučia, kad kažkas pasikeitė į neigiamą pusę, tačiau tai lieka tik intuityviu dalyku.

Negaunate grįžtamojo ryšio

Jeigu pastebėjote, kad kolegos vengia sakyti grįžtamąjį ryšį, pasvarstykite, kas galėjo nutikti? Galbūt nereagavote į ankstesnes jų pastabas ar numojote į jų lūkesčius. Jie vengia sakyti grįžtamąjį ryšį, nes nustojo tikėti, kad į tai atkreipsite dėmesį. Gal reikiamu metu nesureagavote, o gal kaip tik įsižeidėte ir tai parodėte komandai. Kuo skubiau išsiaiškinkite situaciją, kol kolegos pastabų neįrašė į jūsų veiklos vertinimo anketą. Pradėkite nuo tų, kuriais pasitikite: sužinokite nuomonę ir ką jie patartų. Skaityti daugiau…

Daugelį sprendimų vadovai priima vadovaudamiesi savo baimėmis. Įdomu tai, kad šios baimės ne visada yra pastebimos – jas sunku įvertinti ar greitai susieti jas su elgesiu. Jį lengviau pateisinti įvairiomis išorinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, konkurentų veiksmais ar nemotyvuotais darbuotojais.

Vadovų baimės kyla dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jaunas vadovas gali baimintis, kad komanda jo nepriims ir dėl to daug dėmesio jis skiria ne veiklos vystymui, bet savo kompetencijos įrodinėjimui. Tuo tarpu kitas, savo kompetencijos trūkumus slepiantis vadovas, galbūt apribos komandai pateikiamą informaciją, nes norės pats valdyti svarbias situacijas tam, kad parodytų savo nepakeičiamumą.

Kiekvienas vadovas yra unikalus žmogus su jam vienam būdinga motyvacija, charakteriu ir nuostatų rinkiniu. Sakyti, kad visi vadovai vienodai bijo, yra neperspektyvu, nes kai kurie vadovai neturi baimės jausmo – pasitiki savimi ir komanda. Jų netrikdo tai, kad komanda gali turėti kitą nuomonę ir jie nesibaimina jeigu ši nuomonė kartais yra geresnė negu jų. Tokiam vadovui nebaisu deleguoti sprendimus ir jis nesijaučia prarandantis valdžią, jeigu jam reikia pasakyti nežinau. Skaityti daugiau…

Mano darbingasis ruduo prasidėjo keliais koučingo projektais, kuriuose padedu vadovams išmokti taikyti koučingą savo darbe. Tomai, kokių dar koučingo klausimų galėtume užduoti savo darbuotojams?, – klausia vadovai. Kokius dar modelius galėtume taikyti, kad jie dar labiau skatintų siekiamą rezultatą?, – teiraujasi jie. Taip, aš pametėju klausimų, papasakoju apie modelius. Bet jei visa koučingo taikymo vadovų darbe esmė slypėtų šiuose dalykuose, tuomet jiems užtektų perskaityti porą gerų knygų ir pirmyn. Nereikėtų kelių dienų mokymų. Užkoučintų vadovai visus. Skaityti daugiau…

Koučingas nėra tradicinis tobulėjimo būdas.  Mokymąsi mes dažniau asocijuojame su veikla auditorijoje, kur lektorius dėsto medžiagą ir organizuoja praktines užduotis.

Koučinge visą mokymosi darbą atlieka klientas (ugdomasis arba mokinys). Tam reikia didelės motyvacijos ir reikšmingų pastangų keistis. Tuo tarpu auditorijoje mes galime sau leisti šiek tiek atsipalaiduoti ar pasislėpti už kolegų pečių. Kad mokymasis auditorijoje būtų efektyvus, čia pateiksiu keletą įžvalgų, kurios, tikiuosi, paskatins skaitytoją apgalvoti savo mokymosi patirtis.  Skaityti daugiau…