- Kai Lietuvoje koučingas bus dėstomas universitetinėje magistro programoje, aš žinosiu, kad galiu eiti ilgų atostogų, – pusiau juokais, pusiau rimtai esu sakęs savo kolegoms.

Regis ši mintis, kurią išsakiau dar prieš kelis metus, greitai pavirs kūnu. Anądien Mykolo Romerio Universitetas pristatė naują specializaciją magistrams – Ugdomasis vadovavimas. Ši programa įvairiomis formomis bandė startuoti jau trečius metus iš eilės. Reikia padėkoti šios programos šeimininkei doc dr. Aistei Dromantaitei , kuri nenuleido rankų ir atkakliai vystė šią programą nepaisydama įvairių (ne tokių jau ir menkų) kliūčių.

Bendraudamas su būsimais šios specializacijos studentais bei kitais kolegomis, mintijau šio teksto fragmentus. Noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kodėl koučingas turi būti dėstomas akademiniu lygiu ir kuo tai gali būti naudinga visai koučingo specialistų bendruomenei. Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurios su niekuo nederinau.

Alternatyva privačioms koučingo mokykloms

Labai gerbiu Lietuvoje veikiančias koučingo mokyklas. Jų dėka koučingo specialistai ar disciplinai prijaučiantys įgijo pirmuosius koučingo įgūdžius ir sėkmingai pritaikė juos savo veikloje.

Neseniai užmačiau vienos koučingo mokyklos reklamą: ateikite į koučingo mokymus! Jokios teorijos, vien tik praktika! Skaityti daugiau…

Daugumos vadovų tarpe koučingas vis dar yra stigmatizuotas. Neigiamai atsiliepiantys sako: koučingas – tik silpniems. Negi pats negali susitvarkyti su savo reikalais? Ten, kur koučingui jau dvidešimt – trisdešimt metų, apie vadovų koučingą kalbama kitaip: tu esi vertinamas ir svarbus, todėl gali pasinaudoti koučingu. Tiesa, pažangiausios Lietuvos įmonės jau linksta link pastarojo varianto.

Šiame straipsnyje neketinu stumti koučingo. Anaiptol, noriu pažvelgti į jį objektyviai. Ir leisti skaitytojui pačiam nuspręsti, ar jam arba jo kolegoms verta koučingu pasidomėti plačiau. O juk galėčiau pradėti banaliai, kad net Tigeris Woodsas, kad Barackas Obama, kad dar visa eilė garsių, įtakingų ir turtingų naudojasi koučingu. Skaityti daugiau…

Nors jau rašiau apie tai, kuo skiriasi koučingas ir konsultavimas, pabandysiu dar kartą. Šiek tiek kitu kampu, žvelgiant iš kliento perspektyvos.

Konsultantai yra reikalo ekspertai, o koučingo specialistai yra mąstymo ekspertai. Gerai, dabar turiu tai paaiškinti. Pabandysiu kuo trumpiau. Konsultantai daro prielaidą (tiki), kad jų klientai nežino, todėl reikia padėti jiems sužinoti, pasakant ką ir kaip daryti. Koučingo specialistai daro prielaidą (tiki), kad klientai žino, ką ir kaip reikia daryti, bet dar nežino, kad žino. Skaityti daugiau…

Savaitgalį nuplaukiau krūvą kilometrų baidare. Pečių juosta – nesvarumo būsenoj. Atsidaręs pašto dėžutę radau krūvą Coachingblog.lt skaitytojos Robertos klausimų. Man jie pasirodė tokie įdomūs ir įtraukiantys, kad čia pat, nepaisydamas vasariško tingulio, sėdau rašyti atsakymų. Ir pamaniau – paskelbsiu. Roberta pasistengė – įdomių klausimų daug, malonumo atsakant – irgi. Jei kažką praleidau ir norėsis tikslinti, teiraukitės komentaruose. Kol kas – tai pirmoji klausimų krūvos dalis, po kiek laiko paskelbsiu daugiau klausimų ir atsakymų.

Ar taikai koučingą paprastame pokalbyje? Kuo skiriasi koučingas nuo tiesiog domėjimosi žmogumi?

- Ne, koučingo paprastuose pokalbiuose netaikau. Tačiau įgūdžiai, kuriuos naudoju koučingo pokalbių metu, man padeda bendraujant. Pavyzdžiui, pastebiu, kad geriau klausausi kito žmogaus, neskubu daryti išvadų, pasitikslinu, apibendrinu. Skaityti daugiau…

Vadovai klausia, kaip panaudoti koučingą savo darbe. Įtraukite koučingą į metinius vertinimo pokalbius. Tai – viena geriausių progų įtvirtinti koučingą kaip jūsų vadovavimo stilių.

Kartais, norėdamas sužinoti, kaip vadovas išnaudoja tobulėjimo galimybes, jo darbuotojų paprašau papasakoti, kaip jis atlieka metinį vertinamąjį pokalbį.

Dažnai neprireikia nei organizacijos diagnostikos, nei ilgų interviu, kad būtų galima sužinoti, ar organizacijoje įmanoma sėkmingai taikyti koučingą. Teko girdėti, kad kai kurie vadovai tik užpildo vertinimo formas ir nusiunčia jas savo darbuotojams pasirašyti, nes visiems ir taip viskas aišku. Kiti vadovai tokiems pokalbiams skiria iki dviejų valandų ir išsamiai kartu su darbuotojais aptaria jų veiklą.

Šiame straipsnyje paaiškinsiu kaip integruoti koučingą į metinius veiklos vertinimo pokalbius. Ir svarbiausia – kaip tokį pokalbį padaryti tęstine, nuoseklia, įdomia ir įtraukiančia ugdymo praktika. Skaityti daugiau…

Kol vartosite šlykštažodį „koučingas“, tol rimti žmonės su jumis rimtai nešnekės. Prašom lietuviškai. Ir ūkiškai paprastai, o ne vingria valdininkų kalba

Šis komentaras, kurį aptikau internetuose, paskatino vieną įžvalgą (ir šypseną, hmm, kad rimti žmonės tik kažkaip ūkiškai gali suprasti). Suvokiau, kad kartais į koučingą žiūrima kreivai ne dėl jo taikymo ar veikimo principų. Niekas jų neginčija, o ir dauguma žino, kad paskatinus žmogaus mąstymą, žmogus geba pats atrasti ieškomus sprendimus. Koučingas – vienas iš būdų, kaip tai padaryti.

Susidaro įspūdis, kad daugeliui skeptikų tai net nėra įdomu.

Nes pakanka vien tik ištarti žodį koučingas ir atmetimas pasireiškia akimirksniu. Skausmingas toks atmetimas– tarsi kas tautinį identitetą iš žmogaus bandytų atimti. Skaityti daugiau…

ICF LIETUVA REZOLIUCIJA DĖL TERMINO „KOUČINGAS“ NAUDOJIMO

2012 spalio mėn. 10d.

Čia galite pritarti žemiau pateiktai rezoliucijai. Ji bus patvirtinta metinėje ICF Lietuva konferencijoje ĮKVĖPTI.AUGTI.TOBULĖTI 2012. Patvirtinus rezoliuciją, ji bus pateikta Valstybinei Lietuvių Kalbos Komisijai.

Kodėl KOUČINGAS, o ne „ugdomasis vadovavimas“, „asmeninis ugdymas“, „saviugda“, „įgalinantis konsultavimas“, „konsultuojamasis vadovavimas“ ar kaip kitaip?

Lietuvoje populiarėjanti koučingo profesija ir praktika susiduria ne tik su profesinės kvalifikacijos problemomis, bet ir su lietuvių kalba. Šis pasaulyje pripažintas terminas naudojamas daugelyje kalbų,  todėl jis lengvai atpažįstamas ir adekvačiai suvokiamas.

Bandymai šį terminą išversti į lietuvių kalbą nepasiteisino, nes jam apibūdinti imti naudoti jau anksčiau mūsų kalboje įsitvirtinę žodžiai „ugdymas“, „konsultavimas“, „saviugda“. Šių terminų ir žodžių naudojimas įneša didelę painiavą pristatant koučingą platesnei visuomenei, nes nei vienas iš šių žodžių tiksliai neapibūdina, o kai kurie ir prieštarauja koučingo veiklos principams.

Pavyzdžiui, koučingo esmė bandoma apiprėžti siejant jį su vadovavimu (konsultuojamasis vadovavimas, ugdomasis vadovavimas), tačiau koučingas nėra vadovavimas ir negali pakeisti vadovavimo. Koučingas taip pat nėra konsultavimas, todėl bet kokia nuoroda į koučingą kaip konsultavimą neatitinka koučingo veiklos principų. Taip pat koučingas negali būti vadinamas ugdymu, nes yra tik vienas iš daugelio ugdymo būdų.

Manome, kad specializuoti, su konkrečia profesine veikla susiję terminai turi atspindėti šios veiklos giluminę esmę bei remtis šia veikla užsiimančių žmonių nuomonėmis bei išvadomis. Juk turime daug precedentų, kuomet profesiniai terminai yra neverčiami, kaip antai – „terapeutas“, „oftalmologas“, „endokrinologas“, „lyderystė“ ir pan.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad jau lietuvių kalboje egzistavusių žodžių buvo atsisakyta kaip nepasitvirtinusių ir grįžta prie svetimybių, kurios pilniau atskleidžia jų turinį (vietoj „tarybinis“ vėl pradėtas naudoti žodis „sovietinis“; vietoj bandyto naudoti „rinkodara“ – „marketingas“ ir pan.).

Todėl išreiškiame, tvirtą įsitikinimą, kad  žodis „KOUČINGAS“ tiksliai apibūdina šią veiklą, todėl ateityje ketiname taikyti išimtinai tik šį terminą.

Būsime dėkingi, jei ilgainiui lietuvių kalbos specialistai pasiūlys tikrai originalų naujadarą, kurio lietuvių kalboje dar nebuvo, ir kurį galėtume vartoti kaip žodžio KOUČINGAS sinonimą.

Pateikite savo nuomonę čia