Tikriausiai daugeliui iš mūsų teko užstrigti, kai sprendėme kokią nors sunkią problemą ar užduotį. Rašantiems žmonėms kartais norisi suplėšyti ką tik sukurtą tekstą, piešiantieji pagauti susierzinimo meta į kampą nebaigtą paveikslą, muzikuojantys negali nusiraminti visą naktį, nes dar neatrado to ypatingo natų sąskambio, kurio ieškojo visą dieną. Tokių pavyzdžių gausu ne tik kūrybos ar meno srityje, tačiau ir bet kurioje kitoje veikloje – versle ar moksle.

Esmė ta pati – susidūrę su sunkiu uždaviniu, mes atsiduriame prieš aukštą plytų sieną, kurią ne taip lengva įveikti. Tačiau egzistuoja ir tam tikras paradoksas. Dažniausiai norimas sprendimas ateina tada, kai atsitraukiame nuo problemos, kai pažvelgiame į ją iš kitos pusės. Kartais pakanka pokalbio telefonu ar smagios gero multiplikacinio filmuko serijos ir, žiūrėk, vėl prisėdus prie varginusios užduoties ji greitai išsisprendžia.

Tyrėjai atliko daug eksperimentų aiškindamiesi, kas būtent nutinka su mūsų protu kai mes staiga randame išeitį iš regis beviltiškos padėties.   Skaityti daugiau…

Žodį „tėkmė“ Lietuvių kalbos žodynai apibrėžia taip:

1. Tekančio vandens (ar oro) vaga, srovė. Pavyzdžiui, upės tėkmė, smarki tėkmė… tėkmė nešė valtį. Perbristi per tėkmę. Oro, atmosferos tėkmė.

2. Perkeltine prasme:  bėgimas, slinkimas… Laiko tėkmė. Gyvenimo tėkmė. Žodžių tėkmė.

Vengrų mokslininkas, laimės tyrėjas, išmintingas žmogus Mihaly Csikszentmihalyi studijavo, kaip piešia dailininkai ir pastebėjo keistą dalyką. Kai dailininkams sekėsi piešti, jie nesirūpino nei alkiu, nei troškuliu. Jie buvo labai įsitraukę ir tiesiog tęsė darbą. Kuomet jie užbaigdavo piešinį, iš karto prarasdavo savo susidomėjimą šviežiu, ką tik nupieštu paveikslu.

Kas tai per būsena, kuomet mes tarsi „paskęstame momente“? Skaityti daugiau…

Turbūt daugelis skaitytojų sutiks, kad žinios – tai didelė galia. Tačau, jei kalbame apie savęs pažinimą, čia atsiranda tam tikrų niuansų. Jei norime keistis ir tobulėti kaip asmenybės ar profesionalai, tai savęs pažinimas yra kritinis dalykas, be jo – nė žingsnio pirmyn. Iš kitos pusės,  daugeliui iš mūsų yra labai sunku priimti tiesą apie save. Viename žurnalo Review of General Psychology straipsnių (Sweeny, 2010) radau tris priežastis, kodėl žmonės vengia pažinti save:

Savęs pažinimas pareikalaus keisti nuostatas ir įsitikinimus. Iš daugybės mokymų žinome, kad Skaityti daugiau…

Čia toliau apžvelgiu kai kurias kūrybiškumo praktikos patirtis, kurias galime pritaikyti koučinge. Kaip jau buvau minėjęs, tai nėra šimtaprocentiniai receptai, tačiau jie veiksmingi kai kuriuose koučingo pokalbiuose. Tikiuosi, tai sukels jums minčių, kurias galėsite panaudoti saviugdai ar kitųpadėdami tobulėti kitiems.

Psichologinė ir fizinė distancija

Tikriausiai pastebėjote, kad kai kurios problemos išsisprendžia su jomis…permiegojus. Atsikėlėte ryte ir Skaityti daugiau…

Ar pastebėjote, kad daugybė psichologinių testų linkę vertinti tai, kas su mumis negerai? Bent jau taip jaučiamės, kai skaitome rezultatų paaiškinimus. Du psichologai Christopher Peterson and Martin Seligman į šį reikalą pasižiūrėjo kitu kampu ir atlikę mokslinį tyrimą (Peterson and Seligman, 2005) sudarė klausimyną, kuris leidžia įvertinti stipriasiąs mūsų asmenybės puses.

Užpildęs testą buvau maloniai nustebęs – pirma, testas man pasirodė tikrai solidus – paremtas tyrimais, antra, rezultatas man leido geriau pažinti save ir konkrečiai įsivertinti, kuo esu stiprus kaip asmenybė. Buvo smagu gauti patvirtinimą dėl tų savo gerųjų sąvybių, dėl kurių dažniausiai kuklinuosi. Manau, kad neturėčiau. Skaityti daugiau…

Pykstame nuolat ir tai normalu. Pykstame ant savęs ar kitų žmonių. Pykstame ant nesusiklosčiusių aplinkybių ar sunkumų, kurie kliudo įgyvendinti norimus pokyčius. Vis galvoju, kad pyktis – negatyvi emocija, neretai skatinanti mus daryti kvailus dalykus. Mes linkę pyktį slėpti, dangstyti jį kitais jausmais ar  apsimesti ir nepastebėti kai pyksta kiti. Iš kitos pusės, kai kurie tyrimai rodo, kad pykti yra normalu, sveika ir kartais net labai naudinga. Čia noriu pasidalinti keliomis įžvalgomis iš mokslinių studijų, kurios teigia, kad pyktis gali būti konstruktyvi, pozityvius pokyčius skatinanti emocija. Skaityti daugiau…

Mums patinka trumpi ir aiškūs išsireiškimai, kuriuos kažkas, būdamas truputį išmintingesnis, suklijavo iš kelių gilią prasmę turinčių žodžių. Kasdien šie posakiai užplūsta socialinius tinklus, jais dalijasi draugai ir pažįstami. Lektoriai jais papildo savo paskaitas, leidžiami kišeniniai citatų rinkinukai, o internete sukauptų išsireiškimų resursai – neišsemiami.

Citatų gausa bei kartais perdėtas kai kurių žmonių žavėjimasis jomis paskatino mane susimąstyti. Taigi, kodėl mums taip patinka motyvuojančios citatos apie sėkmę ar efektyvumą? Ar tai – tik madingi ir gražūs išsireiškimai, ar gyva medžiaga, įkvepianti mus keistis ir daryti gerus darbus? Atsakymas, matyt, glūdi kažkur per vidurį. Skaityti daugiau…

Tai yra  anksčiau skelbto straipsnio apie tikslų įgyvendinimo sunkumus tęsinys. Argumentus, kuriuos čia pateikiau, parėmiau įvairiais moksliniais tyrimais ir asmenine koučingo praktika. Taigi, tęsiu įžvalgų seriją, kodėl mums taip sunku pasiekti savo tikslų ir ką dėl to galime padaryti? Skaityti daugiau…

Keliu sau klausimą, kurio žmogaus mokymasis vertingesnis. Ar to, kuris pasiekęs tikslą, klausė ką aš iš to gavau ir kaip man gauti daugiau?, ar to, kuris pasiekęs tą patį, teiravosi ką aš išmokau šiame kelyje ir kuo aš tapau pasiekęs šį tikslą?

Tikslai yra reikalingi, jų neginčiju. Kaip gi kitaip naviguotume gyvenime? Mane kur kas labiau intriguoja mūsų požiūris į tikslus ir tai, kaip mes elgiamės su jais.

Mano kuklia nuomone, sėkmingi žmonės yra ne tie, kurie ką nors gauna pasiekę savo tikslą, o tie, kurie įgyvendinę savo siekius, tampa kitokiais. Skaityti daugiau…

Pasak psichologų, esame linkę rinktis lengviausius kelius. Galbūt dėl to posakis nieko nėra neįmanomo tapo nebemadingu.

Oliver Burkeman teigia,  kad užuot pagaliau ėmęsi naujo reikalo, mes patyliukais skundžiamės, neva pokytis pareikalaus daug pastangų. Randame daugybę racionalių pasiteisinimų, kodėl dar ne vieta ir ne laikas. Pats save pagavau. Ėjimas į baseiną – reikalas mielas ir naudingas, bet aš juk ir taip beveik kasdien stoviu auditorijose. Negi tai ne sportas?!

Mes vadovaujamės kognityvinio sklandumo (Cognitive Fluency) principu, pagal kurį savo prioritetus suteikiame tiems dalykams, kurie Skaityti daugiau…

2 - 3123