Visa tai, kas mus erzina kituose, padeda mums patiems pažinti save − sakė Carlas Jungas, vienas analitinės psichoterapijos kūrėjų. Perfrazuojant šią citatą, galima teigti, kad tai, ką mes kituose žmonėse esame linkę pastebėti ir akcentuoti, daugiau pasako ne apie kitus, o apie mus pačius.

Tikrai neskatinu atsisakyti kitų žmonių vertinimo,  nes to išvengti neįmanoma. Šis vertinimas padeda mums naviguoti aplinkoje, pasirinkti sielai artimus bei atsisakyti sielai tolimų žmonių. Į kitų žmonių vertinimą kviečiu žiūrėti kaip į puikią galimybę mums patiems geriau pažinti save. Skaityti daugiau…

Žmonėms patinka, kai jie būna teisūs. Ir jie padarys viską, kad įrodytų savo tiesą.

Prisiminkite, kai karštai su kuo nors diskutavote ir laimėjote ginčą. Juk pasitenkinimas užplūdo, net jei mėginote jį nuslėpti… Ieškoti tiesos diskusijoje – vienas bendravimo teikiamų malonumų.

Ar pastebėjote, kad šia mūsų silpnybe naudojasi interneto troliai – tie, kurie socialiniuose tinkluose provokuoja karštas diskusijas. Jie mėgaujasi matydami, kaip įsiaudrinę žmonės daro viską – keikiasi ir koliojasi, vien tam, kad įrodytų savo tiesą. Bet tai – tik interneto pokštai.

Pažvelkime giliau. Permainų kupiname pasaulyje tiesos paieškos padeda mums suteikti dalykams prasmę. Susivokti savyje ir aplinkoje. Kita vertus, siekis būti teisiu gali stipriai klaidinti. Gal net nereikia sakyti gali. Klaidina, taip bus tiksliau. Skaityti daugiau…

Mūsų protai kaip įmanydami stengiasi suteikti prasmę viskam, ką patiriame.

Štai sugalvočiau kokį kartą draugams melomanams pasakyti, kad nebeklausau tos muzikos, kurią visi kartu anksčiau klausydavome. Įdomu, ar jie pamanytų, kad aš stipriai pasikeičiau? O gal šiaip su manimi kažkas negerai?

Niekur nepabėgsime nuo poreikio viskam suteikti prasmę. Tai yra mūsų navigacija, kurią naudojame gyvenimo kelyje. Ji padeda mums priimti sprendimus. Ji mus saugo, skatina. Kažką leidžia, kažko – ne. Skaityti daugiau…

Nors jau buvau rašęs apie tai, kaip mūsų tikslai trukdo pasiekti mūsų tikslų, prie šios temos vis grįžtu. Vis iš skirtingų pusių. Vis kitaip sukasi mintys.

Prisimenu vasaros penktadienius, kai po visos savaitės darbo su antrąja puse šokdavome į automobilį ir lėkdavome pajūrio link. Prisipažinsiu, spausdavau greičio pedalą smarkiau, negu leidžia KET. Bet turėjau gerą pasiteisinimą!

Aš tiesiog  labai norėjau išsimaudyti jūroje, kol dar saulė nenusileido. Vakarėjant ten labai gražu.

Jei žiūrėtume iš racionalios pusės, tai tokia skuba visų pirma, yra rizikinga. O ir neekonomiška – viršijant 130 km/h kuro sąnaudos gerokai išauga. Bet aš nesu toks racionalus. Būčiau nuobodus pats sau.

Neseniai keletą vakarų skyriau psichologijos ir elgesio ekonomikos profesoriaus Dan Ariely tekstams, o konkrečiai – dviems jo knygoms Predictably Irrational  ir The Upside Of Irrationality. Remdamasis tyrimais autorius jose atskleidžia, kaip mūsų polinkis priimti neracionalius sprendimus atsiliepia svarbiems mūsų gyvenimo aspektams. Skaityti daugiau…

Gali skambėti keistai, bet ar kada nors bandėte daug kartų kartoti kokį nors žodį? Garsiai ir greitai? Tyrėjai sako, kad intensyviai kartojant kokį nors žodį, jis praranda suvokiamą reikšmę.

Paprastai tą daro vaikai – pasigauna kokį nors žodį ir, bandydami su juo susipažinti, nuolat jį kartoja. Nežinau ar pamenate vaikystę, bet pasak psichologų, kartodami kokį nors svarbų žodį mes tarsi atsiskiriame nuo jo reikšmės. Žodžio skambesys kinta, keičiasi jo spalvos. Žodis galiausiai praranda savo prasmę.

Pabandykite patys: bent 10 sekundžių garsiai kartokite savo vardą ir stebėkite kaip keičiasi jo reikšmė.

Psichologai jau seniai pastebėjo šį keistą reiškinį ir aiškinosi, ar įmanoma pritaikyti jį kovoje su psichologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, gydant depresiją, kai žmones kankina sunkios mintys apie save. Skaityti daugiau…

Vos tik įvertini mane, paneigi mane.

Søren Kierkegaard

Visa, kas mus erzina kituose žmonėse, padeda geriau pažinti save

Carl Jung

Kartais nuomonės apie kitus žmones man primena sutrikusią navigaciją. Ten, kur turi būti miestas, ekrane matau kalnus. Ten kur turi būti kalnai, plyti jūra. Bet jie sako, kad tai laikinas sutrikimas…Ko gero devyni iš dešimties pasakys, kad nenori būti kitų vertinami ir tie patys devyni iš dešimties čia pat kam nors užklijuos etiketę. Kitų vertinimas reikalingas, kad galėtume daryti pasirinkimus ir orientuotis aplinkoje. Tačiau toks vertinimas yra ne kas kita kaip mūsų pačių suvokimas. Ir jis neretai trukdo suprasti bei priimti kitus žmones. Ypač jei mūsų vertinimas veikia tarsi ta nesuderinta navigacijos sistema.

Paviršutiniškas vertinimas

Kitus žmones įvertiname labai greitai, o savo vertinimą grindžiame paviršutiniška informacija. Mūsų protas nėra pajėgus atlikti išsamios kito žmogaus analizės, o ir jokios patirties su vertinamuoju mes dar neturime (jei tai – nepažįstamas žmogus). Todėl tenkinamės lengvai prieinamais duomenimis. Pavyzdžiui, vertiname žmones pagal tai, kokį darbą jie dirba, kaip rengiasi, kokią buitinę techniką naudoja, kur apsiperka, kokios jų politinės pažiūros. Skaityti daugiau…

Pamenu, kaip kartą pyktelėjau, kai pamačiau reklamą, kuri kvietė ateiti į seminarą ir „išmokti skaityti kitų mintis“. Suprantu, kad temos sumanytojai iš tikrųjų turėjo galvoje mokymąsi pažinti kitą žmogų, nes vargu ar koks nors seminaras gali išmokyti atspėti, ką galvoja kiti.

Kaip bebūtų, tas įvykis paskatino mane pasidomėti šia tema daugiau, tad čia dalijuosi keletu tyrimų, kurie matuoja, kiek kiti žmonės gali įžvelgti ar matyti, tai, ką mes galvojame ir jaučiame. Tai nėra „kažkas tokio“, revoliucingo, ir žinau, kad šia tema galima kalbėti iš įvairių požiūrių perspektyvos. Tačiau kelių tyrimų rezultatai dar kartą skatina diskutuoti, ar kūno kalbos skaitymas bei balso tembro skanavimas yra patikimi būdai įvertinti kito žmogaus savijautą ar net mintis.

Du tyrėjai (Savitsky ir Gilovich, 2003) atliko keletą bandymų viešų pristatymų metu. Skaityti daugiau…

ICF LIETUVA REZOLIUCIJA DĖL TERMINO „KOUČINGAS“ NAUDOJIMO

2012 spalio mėn. 10d.

Čia galite pritarti žemiau pateiktai rezoliucijai. Ji bus patvirtinta metinėje ICF Lietuva konferencijoje ĮKVĖPTI.AUGTI.TOBULĖTI 2012. Patvirtinus rezoliuciją, ji bus pateikta Valstybinei Lietuvių Kalbos Komisijai.

Kodėl KOUČINGAS, o ne „ugdomasis vadovavimas“, „asmeninis ugdymas“, „saviugda“, „įgalinantis konsultavimas“, „konsultuojamasis vadovavimas“ ar kaip kitaip?

Lietuvoje populiarėjanti koučingo profesija ir praktika susiduria ne tik su profesinės kvalifikacijos problemomis, bet ir su lietuvių kalba. Šis pasaulyje pripažintas terminas naudojamas daugelyje kalbų,  todėl jis lengvai atpažįstamas ir adekvačiai suvokiamas.

Bandymai šį terminą išversti į lietuvių kalbą nepasiteisino, nes jam apibūdinti imti naudoti jau anksčiau mūsų kalboje įsitvirtinę žodžiai „ugdymas“, „konsultavimas“, „saviugda“. Šių terminų ir žodžių naudojimas įneša didelę painiavą pristatant koučingą platesnei visuomenei, nes nei vienas iš šių žodžių tiksliai neapibūdina, o kai kurie ir prieštarauja koučingo veiklos principams.

Pavyzdžiui, koučingo esmė bandoma apiprėžti siejant jį su vadovavimu (konsultuojamasis vadovavimas, ugdomasis vadovavimas), tačiau koučingas nėra vadovavimas ir negali pakeisti vadovavimo. Koučingas taip pat nėra konsultavimas, todėl bet kokia nuoroda į koučingą kaip konsultavimą neatitinka koučingo veiklos principų. Taip pat koučingas negali būti vadinamas ugdymu, nes yra tik vienas iš daugelio ugdymo būdų.

Manome, kad specializuoti, su konkrečia profesine veikla susiję terminai turi atspindėti šios veiklos giluminę esmę bei remtis šia veikla užsiimančių žmonių nuomonėmis bei išvadomis. Juk turime daug precedentų, kuomet profesiniai terminai yra neverčiami, kaip antai – „terapeutas“, „oftalmologas“, „endokrinologas“, „lyderystė“ ir pan.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad jau lietuvių kalboje egzistavusių žodžių buvo atsisakyta kaip nepasitvirtinusių ir grįžta prie svetimybių, kurios pilniau atskleidžia jų turinį (vietoj „tarybinis“ vėl pradėtas naudoti žodis „sovietinis“; vietoj bandyto naudoti „rinkodara“ – „marketingas“ ir pan.).

Todėl išreiškiame, tvirtą įsitikinimą, kad  žodis „KOUČINGAS“ tiksliai apibūdina šią veiklą, todėl ateityje ketiname taikyti išimtinai tik šį terminą.

Būsime dėkingi, jei ilgainiui lietuvių kalbos specialistai pasiūlys tikrai originalų naujadarą, kurio lietuvių kalboje dar nebuvo, ir kurį galėtume vartoti kaip žodžio KOUČINGAS sinonimą.

Pateikite savo nuomonę čia

Ar prisimenate seną anekdotą, kur pirkėjas su pardavėju ginčijasi, kodėl žuvis skleidžia negerą kvapą? – O tu ar save kontroliuoji, kai miegi? – argumentuoja sugedusių žuvų prekeivis.

Su žmonėmis dar sudėtingiau – savikontrolė kartais sunkiai pasiekiama net tada, kai būname žvalūs ir išsimiegoję. Dauguma tyrimų byloja vieną išvadą – tie, kas geba save kontroliuoti, gyvenime pasiekia kur kas daugiau, yra labiau mėgiami, labiau pasitiki savimi. Tie, kas stokoja savikontrolės, susiduria su aukštesne kenksmingų pagundų rizika, išgyvena didesnį stresą bei įtampą.

Kalbėdamas apie savikontrolę turiu galvoje ne tik gebėjimą išvengti žalingų įpročių. Savikontrolė yra reikšmingas asmeninio efektyvumo resursas. Savikontrolė mums reikalinga sprendžiant konfliktus, ugdant emocinį intelektą ir kitur. Vienas naujesnių tyrimų (Baumeister, 2006) teigia, kad savikontrolė turi būti treniruojama kaip raumenys, kuriuos norime pagražinti ar užsiauginti. Tokios treniruotės gali būti vykdomos tam tikrų „pratimų“ pagalba.

Skaityti daugiau…

Ar teko pastebėti, kad kai iš ateities įvykio tikitės ypatingo emocinio pakilumo (eisiu į koncertą, tai bent pasiautėsiu!), tuomet tas ateities įvykis neatneša tiek emocijų, kiek tikėjotės (na, buvo kaip visada ir tiek…). Ir atvirkščiai, kai iš ateities įvykio tikitės ypač negatyvaus emocinio užtaiso (jausiuosi kaip „š…“ per tą susirinkimą), tas fonas nebūna toks negatyvus (hm, visai produktyviai padirbėjom)? Šį fenomeną psichologai pavadino poveikio iškraipymo efektu (impact bias effect). Skaityti daugiau…

1 - 3123