Dešimt atvejų iš dešimt pasakęs kam nors, kad žaidžiu PokemonGo sulaukiu dviejų klausimų: ar žaidimas dar vyksta? Ar dar yra žaidėjų? Dažna reakcija būna palydėta lengvos ironijos ar nuostabos. Turėčiau susinepatoginti – 42 metų žmogus su pradėjusia žilti galva, kažkiek kažkur žinomas ir turintis kažkokį įvaizdį, gaudo skaitmeninius žvėrelius. Laksto paskui juos miesto pakampėmis, kovoja įsivaizduojamus mūšius kitoje, skaitmeninėje dimensijoje.

Bet kur kavinėje, gatvėje ar kitoje viešoje erdvėje PokemonGo žaidėją pažinsi iš tolo. Amžius: nuo 6 iki 70 metų. Tiek vyrai, tiek moterys. Tiek kostiumuoti, bėgantys iš susitikimo į susitikimą, tiek tiesiog šiaip, gatvės mados atstovai. Tiek tylūs ir susigūžę, tiek be galo komunikabilūs, apie žaidimą ir gyvenimą išmanantys viską. Narcizai. Ekstravertai. Atsiskyrėliai. Intravertai. Suplukę, pailsėję, besijuokiantys, pasakojantys, laikantys atstumą. Negalėčiau nupasakoti vieno žaidėjų bruožo, sunku būtų tokį pažinti iš tolo, nes dabar pusė praeivių gatvėje eina nunarinę galvas ir žiūri į mažus ekranus. Bet palaukit, atrodo kažką užčiuopiu. Skaityti daugiau…