Vadovai dažnai klausia: kaip padaryti, kad mano kolegos būtų labiau atviri su manimi? Kaip juos prakalbinti, kai susiduriame su sunkumais? Kaip įtraukti juos į jautrias diskusijas ir užtikrinti, kad kalbėdami atvirai jie jaustųsi gerai?

Žinoma, yra technikų, kaip prakalbinti žmones, tačiau jūs nenorėsite jų naudoti. Jeigu ir prakalbinsite ką nors spausdami, jie ir kalbės tik tai, ką jūs norite girdėti. To jums nereikia, nebent jums tai patinka.

Ne visi vadovai įvertina tai, kad ne kažkokios bendravimo technikos paskatina žmones būti atviresniais, bet vadovo santykis su konkrečiu žmogumi, kuris įgalina abi puses atsiverti arba užkerta tam kelią.

Visi žino, kad pirmasis, esminis bet kurio gero santykio pagrindas yra abipusis pasitikėjimas. Vadovai, kurie nori pakviesti kolegas kalbėti atviriau, turėtų galvoti ne apie dar vieną gerą frazę, kuri suveiks lyg burtų lazdelė, bet apie pasitikėjimo kūrimą.

Pasitikėjimą bet kokiame santykyje padeda sukurti vienos ar abiejų pusių parodytas pažeidžiamumas. Pažeidžiamumas – tai rizikos ir neapibrėžtumo pojūtis bei emocijų raiška.

Kartą apie tai pasakiau vienai vadovų grupei ir iš karto gavau į kaktą. Keli žmonės pasakė, kad vadovai negali parodyti pažeidžiamumo. Ko gero, nes čia galioja stereotipas – jeigu parodysiu savo pažeidžiamumą, tuomet kiti pamanys, kad esu silpnas ir nesusitvarkau su problemomis. O mūsų įmonėje žmonių, juolab vadovų, kurie nesusitvarko su problemomis, nereikia. Pasakyti, kad nesijaučiu pažeidžiamas, tai reiškia tą patį, lyg pasakytumėte, kad nepatiriate streso, rizikos ir nuolat jaučiatės pakiliai. Žinoma, visi tuo patikės. Skaityti daugiau…