Formuluodami lūkesčius ateičiai mes remiamės praeities įvykiais – savo patirtimi. Pavyzdžiui, aš sugalvojau nueiti į kokio nors seniai girdėto atlikėjo koncertą. Lūkestis, kurį  turiu būsimam renginiui, yra paremtas  prieš dvylika metų matytu to atlikėjo koncertu. Pamenu, tada jis taip gerai grojo ir suteikė man tiek emocijų, kad tą koncertą iki šiol laikau vienu geriausių savo gyvenime. Taigi, nueinu į koncertą, o mano garbinta žvaigždė, pasirodo, nebėra tokia jau energinga kaip kadaise. Groja tas pačias dainas ir daro tai atsainiai. Kas negerai su atlikėju? O gal kažkas negerai su manimi? Skaityti daugiau…

Man regis, kad išmintis – aukščiausia proto būsena, kokią galima pasiekti esamomis sąlygomis. Rašau „esamomis sąlygomis“, nes mūsų proto galimybės dar neištirtos. Geroji žinia – mes stengiamės. Taip, taip.

Prieš kelis metus pradėjau galvoti, kuo išmintingas žmogus skiriasi nuo protingo žmogaus. Pirmą kartą apie tai susimąsčiau, kai eilinį sykį per žinias parodė Skaityti daugiau…