Tu liūdėt nebijok, tu liūdėt nebijok, nes tiktai liūdesy – sielos džiaugsmas.

A.Mamontovas

Tylus vasaros vakaras. Jūs žiūrite pro langą į miestą, ežerą ar mišką… Ką tik nulijo. Klausotės seniai girdėtos, mokyklos diskotekas primenančios dainos. Jūsų prisiminimuose iškyla tuomet brangūs žmonės.  Galbūt pirmasis vaikinas ar mergina, su kuriuo šokote. Draugai už mokyklos kampo, kviečiantys bėgti iš pamokų. Vėliau jūsų mintys peršoka laiku. Kur jie dabar?, – klausiate savęs. Šiek tiek liūdite, jums kažkaip… šilta. Šiek tiek. Yra, kaip yra.

Šiuo pavyzdžiu bandžiau padaryti įvadą į trumpą tekstą apie nostalgiją – jausmą, kuris devynioliktame amžiuje buvo laikomas psichiatro dėmesio reikalaujančia būsena. Išgirdęs apie tai, nutariau pasidomėti daugiau – įdomu, kaip apie nostalgiją atsiliepia šių dienų psichologai? Skaityti daugiau…