Parašiau teksto pavadinimą ir pagalvojau, kad jis skamba taip tabloidiškai, kaip koks clickbaitas. Matyt pasąmoningai pradėjau sekti blogais pavyzdžiais, o gal nejučia tikiuosi, kad toks pavadinimas privers skaitytoją atsiversti šį tekstą.

Privers?

Bandau primityviai motyvuoti žmones atkreipti dėmesį, nors žinau, kad sąvoka motyvuoti neegzistuoja. Motyvuoti – tai sukurti sąlygas motyvacijai atsirasti, nes apie motyvacijos didėjimą arba jos mažėjimą sprendžia patys žmonės, o ne kažkas kitas, kuris nusprendė juos motyvuoti.

Vedu daug mokymų vadovams ir kiekviename seminare jie klausia, kaip jie galėtų motyvuoti savo darbuotojus. Galima laikyti šį tekstą komentaru (ne atsakymu) apie daugelį vadovų klausimų šia tema, nors bijau, kad šis komentaras vadovams gali nepatikti.

Motyvuoti kitą yra tas pats lyg bandytume padaryti taip, kad kažkam pradėtų patikti tai, kas tam žmogui nepatinka. Nusivedėte savo bičiulį į koncertą, o šis pasirodė ne jo skonio. Kaip motyvuosite šį žmogų pasilikti? Galbūt jis neparodys savo susierzinimo, nes esate draugai, tačiau jei jis galėtų pasirinkti, ko gero eitų namo. Žmogus nepasakys jums, kad jam nepatiko koncertas, nes nenorės pasirodyti šiknium, tačiau kitą kartą jis įkalbinės jus rinktis kitą renginį.

Motyvuoti kitą – liepti galvoti, jaustis ir elgtis kažkaip, kaip tam žmogui (dar) nesinori. Ar yra jėga, kuri galėtų mus priversti tai daryti? Kai kalbu apie atsakymo į klausimą apie motyvaciją sunkumą, galvoje turiu tai, kad pats klausimas dvelkia bejėgiškumu. Jame užprogramuota savotiška neviltis, bylojanti apie pastangas pakeisti kitus žmones. Skaityti daugiau…