Mokymų treneriai Lietuvoje dirba jau gerus dvidešimt metų. Kartu su kolegomis turiu garbės mokyti daugybę organizacijų jau daugiau negu pusę šio laiko. Tikiuosi, kad tą pastebiu ne aš vienas – įmonių poreikiai mokymams stipriai pasikeitė. Jeigu anksčiau buvo aktualūs šou elementai ir lektoriai dalyvius paimdavo savo charizma, tai šiandien pažangios organizacijos kreipia dėmesį į mokymų turinį bei jų formos subtilybes.

Anksčiau įmonių personalo vadovai sakydavo duokite mums kažką naujo ir, kad būtų linksma. Šiandien jie suka galvas, kaip mokymus pasidaryti savomis jėgomis, nes jų įmonės jau turi reikiamas lektorių ir konsultantų kompetencijas. Išoriniams lektoriams ir konsultantams keliami ypatingai aukšti reikalavimai, nes jiems patikimi tokie iššūkiai, kurių anksčiau nekildavo. Pavyzdžiui, išoriniai konsultantai padeda susitvarkyti su vadovų komandų neveiklumu, atskirų darbuotojų neigiamų nuostatų klausimais, sudėtingais komunikacijos, gamybos procesais ir kitais dalykais.

Per tuos metus suvokiau, kad pokyčiai šiaip sau nenutinka. Ne gražios konsultanto akys ar užaštrintas lektorės liežuvis įgalina pokyčius. Galima kaltinti konsultacinių įmonių programas, mokymų medžiagos pateikimo būdus, prastai suformuluotus užsakovų mokymų poreikius, neigiamą darbuotojų nusistatymą, tačiau, mano galva, pirmiausia reikalinga kalbėti apie įmonių gebėjimą/mokėjimą mokytis.

Manau, kad per du dešimtmečius ši kompetencija sustiprėjo, tačiau savaime suprantamų dalykų nėra ir nebus. Šiame tekste noriu pasidalinti keturiais aspektais, kurie esmingai apsprendžia organizacijų mokymosi efektyvumą. Į sisteminius dalykus nenukrypsiu, kalbėsiu tik apie žmones, kurie kaip ir jūs šią ar kitą savaitę ateis į mokymų auditorijas. Skaityti daugiau…

Formuluodami lūkesčius ateičiai mes remiamės praeities įvykiais – savo patirtimi. Pavyzdžiui, aš sugalvojau nueiti į kokio nors seniai girdėto atlikėjo koncertą. Lūkestis, kurį  turiu būsimam renginiui, yra paremtas  prieš dvylika metų matytu to atlikėjo koncertu. Pamenu, tada jis taip gerai grojo ir suteikė man tiek emocijų, kad tą koncertą iki šiol laikau vienu geriausių savo gyvenime. Taigi, nueinu į koncertą, o mano garbinta žvaigždė, pasirodo, nebėra tokia jau energinga kaip kadaise. Groja tas pačias dainas ir daro tai atsainiai. Kas negerai su atlikėju? O gal kažkas negerai su manimi? Skaityti daugiau…

Nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją, – šį Kurt‘o Lewin‘o posakį išgirdau prieš penkerius metus. Pats tuo metu buvau įsitraukęs į ilgą mokymąsį – siekiau pažinti koučingo praktikos paslaptis. Mano dėstytojas Peter Jackson šia fraze atliepė kiek cinišką mano (dar žalios) mokslų grupės klausimą Tai ko mes čia susirinkome, jei mums reikės knygas skaityti ir daryti visokias analizes? Prie ko čia koučingas? Geriau pasakykite mums gerų klausimų pavyzdžių, kuriuos galėtume užduoti savo klientams!  –  replikavo brangiu kostiumu vilkintis finansų strategas iš Londono Sičio. Skaityti daugiau…

Idant tobulėtų, kiekvienas koučingo specialistas privalo užsiimti reflektyvia praktika.

Reflektyvi praktika yra žmogaus gebėjimas apgalvoti ir mokytis iš savo patirties. Ypač daug dėmesio šiai sričiai skyrė profesorius Donald Shon, 1983-aisiais išleidęs garsią knygą The Reflective Practitioner. Jis vystė savo teoriją sakydamas, kad reflektyvi praktika yra veiksminga tada, kai žmogus sugeba susijungti su savo patirtimi emociškai ir analizuoti savo reakcijas į turėtą patirtį. Taip pat žmogus turi gebėti įvertinti visas savo veiksmų aplinkybes bei pasekmes. Kad tai būtu efektyvu, Skaityti daugiau…

Čia noriu pateikti keletą prielaidų apie mokymąsi. Tai gali būti naudinga tiems, kas koučingą taiko organizacijose – vadovams bei mokymo specialistams. Dauguma šių prielaidų paremtos suaugusiųjų mokymosi principais bei nedirektyviąja psichologija, kurios autorius yra vienas iškiliausių praeito amžiaus psichologų Carl Rogers (Rogers, 1951).

Žmogus geriausiai mokosi tada kai nejaučia išorinės grėsmės. Tai reiškia, kad jei koučingas bus naudojamas kaip manipuliacija ar netinkamos įtakos darbuotojui darymas, šis mokymosi būdas nebus veiksmingas, tik psichologiškai žalos žmogų. Taip pat jei koučingo pokalbyje darbuotojas gaus pavojų bei riziką atsiverti, jis labiau rūpinsis savo saugumu nei mokymusi.

Skaityti daugiau…