Jūs atvykstate į mokymų vietą. Pasitinka kava ir saldumynai. Ryto nuovargio kaip nebūta. Žvalėjate minutėmis. Pilnėja auditorija. Taip gera sutikti seniai nematytus kolegas. Laukia dvi ar trys dienos gero laiko kartu. Vakarienė užsakyta, pirtis – taip pat. Jūs juokaujate, nuotaika – puiki. Pasirodo lektorius. Energingai kalbina, juokauja. Kalbatės apie kelią, apie orą. Visi nusiteikę smagiai. Laukia prasminga diena.

Reikia dar vienų mokymų ir viskas bus gerai

Dauguma metinių vertinimo pokalbių organizacijoje baigiasi susitarimu dėl to, kokių mokymų vertinamam darbuotojui reikia. Tokia situacija tenkina abu šio pokalbio dalyvius – darbuotoją, kuris išsakė savo poreikį ir vadovą, kuris tuo poreikiu gali pasirūpinti. Iš pažiūros jie abu lyg ir susitarė, tačiau jei žvelgtume giliau, šiaip jau vidinių pastangų reikalaujančią tobulėjimo perspektyvą jie perkėlė į išorę. Jei mokymai įvyks – bus gerai. Jei ne arba niekas po jų nepasikeis, tuomet abu šios situacijos dalyviai žinos, kas dėl to kaltas. Ribotas biudžetas, personalo departamento darbuotojai, kurie (ir vėl) užsakė netinkamas temas arba patys mokymai, nes ten (ir vėl) buvo dėstoma ne tai, ko reikia. Skaityti daugiau…