Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas aplinkui nečiaudo

Mikė Pūkuotukas

Dažnai sulaukiu pasiteiravimų, ką daryti, kad tapti koučingo specialistu? Kaskart suglumstu, nes man regis klausiantys labai gerai žino atsakymą – reikia mokytis, praktikuoti koučingą ir vieną dieną pasakyti sau, kad aš jau tapau tuo, kuo norėjau tapti. Deja, toks atsakymas yra pernelyg lengvas. Nesu tikras, ar šis klausimas yra gerai formuluojamas? Galbūt reikėtų klausti – kas manęs laukia koučingo karjeros kelyje ir ką man su tuo daryti?

Man lengva kalbėti, nes tik po septynerių metų praktikos man stuktelėjo į galvą, kad karjeros pradžioje būčiau klausęs būtent taip. Vieną dieną bėgdamas Neries pakrante bandžiau išvengti armatūros strypų ir suskaldytų betono blokų. Tuo pat metu man toptelėjo mintis, kad galiu su skaitytojais pasidalinti tais sunkumais, kurie man bei daugeliui kitų koučingo specialistų buvo neišvengiami kelyje į tobulėjimą. Jeigu žemiau pateikti dalykai neatmuš jūsų noro eiti koučingo profesionalo keliu, tai linkiu, kad šis kelias būtų ilgas ir kupinas nuotykių!

Jūs galvosite, kad baigę koučingo kursus, pradėsite nuoseklią ir pilnavertišką koučingo praktiką. Laikydami rankose kokios nors koučingo mokyklos diplomą, jau tą patį vakarą ir dar keletą dienų iš eilės susirašinėsite el.paštu su savo grupiokais. Aptarinėsite patirtis ir dalinsitės jausmais. Praėjus šiek tiek laiko pradėsite galvoti, ką galėtumėte veikti toliau ir kreipsitės į savo artimiausią ratą žmonių kviesdami juos į koučingo sesijas. Žinoma, nemokamas. Tačiau greitai pajausite, kad vesti koučingo pokalbį su artimaisiais ar pažįstamais yra visai kas kita negu su žmonėmis, kurie jums nėra atlaidūs ir kelia jums kur kas didesnius reikalavimus negu lektoriai, kurie jus mokė. Surasti klientų iš šalies bus labai nelengva, o ir šie pas jus ateis labiau smalsumo negu reikalo vedami. Teiraukitės pas šiuos žmones rekomendacijų, dalyvaukite nevyriausybinių organizacijų veiklose, veskite nemokamas koučingo sesijas įvairių tobulėjimo renginių metu ar kitur. Koučingu ypatingai domisi Y karta, tad pasidairykite pašnekovų įvairiose mokymo įstaigose. Skaityti daugiau…

Nors apie koučingo specialistų kompetencijos brandą rašiau dar prieš dvejus metus, prie šios temos vėl grįžtu. Paskelbti šį tekstą paskatino keli skaitytojų laiškai, kuriuose pasikartoja tas pats klausimas – kaip tobulėti koučingo specialistams?

Noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis ir patyrimu, kuris galbūt padės besidomintiems koučingu nusibrėžti savo augimo kelią. Sąvoka augimas skamba kiek nuvalkiotai. Tebūnie tai bus straipsnis apie tai, kaip koučingo specialistai turėtų mokytis, kad jų praktika vis gerėtų ir jie taptų stipriais profesionalais. Visi patarimai, kuriuos čia pateiksiu yra asmeninio pobūdžio. Jie gimė mano koučingo praktikoje, pats ėjau šiuo keliu ir juo tikiu. Tuo pačiu suvokiu, kad visada yra alternatyvų. Tad kviečiu į šį tekstą žiūrėti kritiškai ir vadovautis juo tik kaip gaire.

Nuo ko pradėti?

1-6 mėn.

Norint pradėti mokytis koučingo neverta skubėti užsirašyti į brangią mokymo programą. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt su pasididžiavimu pristato interviu su dar vienu šviesiu koučingo žmogumi - Aiste Dromantaite - Mykolo Romerio universiteto docente, kuri sukūrė ir nuo šių metų rudens vadovaus naujai koučingo magistrantūros programai.

Programa, kuri vadinasi „Ugdomasis vadovavimas organizacijose“, yra naujovė bei didelis koučingo žingsnis Lietuvoje. Šiame interviu Aistė atsako į svarbiausius su programa susijusius klausimus bei pateikia asmeninių įžvalgų apie koučingą.

Daugiau apie Aistę – interviu pabaigoje.

Aiste, ar galėtum trumpai pristatyti programą ir pažymėti, kuo ir kam ji gali būti aktuali?

Tai magistrantūros studijų programa, kuri truks 1,5-2 metus priklausomai nuo pasirinktos studijų formos – ištęstinės (anksčiau vadinamos neakivaizdinėmis) ar nuolatinės (dieninės). Kadangi programa dar tik startuoja, galimas dalykas, studentų pirmaisiais metais gali susirinkti tik į vieną studijų formą. Tad greičiausiai pirmuosius metus bus ištęstinės studijos, tačiau nuo to jos nėra geresnės ar blogesnės. Ir vienoje, ir kitoje studijų formoje numatytas pakankamas paskaitų ir seminarų laikas, skirtas išdėstyti informacijai, aprėpti medžiagai, pasidalinti praktika. Skaityti daugiau…