Aš taip pat buvau koučingo romantikas. Pamenu, kaip mokydamasis šios praktikos išpažinau vieną esminį jos principą – koučingo specialistas nepataria, o jeigu pataria klientui, tai jau nėra koučingas, nes tai jau konsultacija. Pradedantys koučingo specialistai į konsultacijų teritoriją nekėlė kojos, lyg ji būtų už magiško rato, kuris saugo nuo burtų ir raganų.

Šiemet sukanka dešimt metų nuo pirmųjų mano koučingo sesijų. Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad dirbant su klientu vien tik pasyvaus klausinėjimo nepakanka. Jo pakaktų ir jis būtų efektyvus, jeigu žmogus programoje dirbtų ilgai, kaip psichoterapijoje. Tuo tarpu koučingas dažniausiai yra skirtas žmogaus veiklai gerinti – didinti jo suvokimą ir jį įveiksminti. Koučingo paskirtis kita – padėti veiksniam žmogui susidėlioti mintis ir įgyvendinti to rezultatą praktiškai. Tam kartais pakanka kelių koučingo sesijų. Jeigu į sesiją atbėgo vadovas ir nori pasitarti su koučingo specialistu, kaip jam geriausiai pasielgti būsimame susitikime, jam nebūtina dirbti ilgas valandas. Tai lyg pastūmėjimas ar palydėjimas ilgesniame pokyčio kelyje. Žnoma, sesijas galima pratęsti ir tai bus naudinga, tačiau ne visada taip nutinka. Puiku, jeigu koučingo specialistai su klientais dirba ilgiau, bet net ir šiuo atveju dalykiniuose reikaluose koučingo specialisto pasyvumas nėra labiausiai sveikintinas dalykas. Skaityti daugiau…

Koučingo pokalbių metu pašnekovai suranda ne vieną idėją, kurios gali jiems pasirodyti priimtinos, tačiau problemų kyla, kai reikia pasirinkti geriausią idėją. Tokiu atveju nepakanka sudėlioti vien tik pliusų ir minusų. Reikalinga pasverti kiekvieną iš jų. Išjausti kiekvieną pliusą ir minusą.

Prisiminiau vieną moterį, kuri ieškojo sprendimo, kokią veiklą ir kokiomis aplinkybėmis ji galėtų pasirinkti. Visos keturios galimybės, apie kurias ji papasakojo, jai tiko. Iš pažiūros visos atrodė logiškos ir pagrįstos. Apie šias idėjas ir jų privalumus vieną prieš kitą mes kalbėjome dvi koučingo sesijas. Tai buvo gyvenimiški sprendimai, visi vedantys į svaris pasekmes. Buvo nelengva, nes kiekviena iš idėjų turėjo gerą argumentaciją, tad priimtinos atrodė visos.

Vis tik jaučiau, kad mano klientė žino, kuris iš jos pateiktų sprendimų yra geriausias. Žino, tačiau tas žinojimas yra pakankamai giliai, mėgstu sakyti, kad žino, bet dar nežino, kad žino. Kita vertus, ar įmanoma tai sužinoti pokalbio metu? Ar sprendimas tikrai yra geriausias, mano pašnekovė sužinos tik jį įgyvendinusi. Ar išeiti iš nemylimo darbo ir imtis naujos veiklos? Sužinosime tik tai padarę. Ar išvykti mokytis į užsienį ir ten likti porai metų? Sužinosime tai tik padarę.

Žmonės kankinasi ieškodami geriausių variantų, sugalvoja jų daugybę vien tik tam, kad galėtų palyginti juos tarpusavyje – rasti pagrindimą tam sprendimui, kuris blankia šviesa išsiskiria iš kitų. Bandydami tai padaryti, mes priešiname šį sprendimą su kitais, ieškome gerų, vieną ar kitą kryptį pateisinančių istorijų. Kiek kartų pirkote kokią nors prekę ir, nors vėliau šiek tiek gailėjotės išleidę pinigus, vis tik įrodėte sau, kad tie (dar vieni) nauji batai tikrai pravers? Taip, vadinu tai istorijomis, kurias sau pasakojame, kad patikėtume kitomis istorijomis. Skaityti daugiau…

Kai vadovų pasiteirauju, kas jų manymu yra koučingas, dauguma jų atsako, kad koučingas – klausimų uždavimas, kad žmonės atrastų ieškomus atsakymus patys.

Toks koučingo apibrėžimas yra galimas, tačiau yra pora niuansų.

Pirmasis tas, kad vadovus dažnai aplanko pagunda užduoti klausimus taip, kad pašnekovas surastų ne savo, bet klausiančiojo – vadovo atsakymus. Tai yra vienas iš didžiausių barjerų, kuris vadovams trukdo taikyti koučingo metodikas. Toks pokalbis kartais iš koučingo pavirsta drožingu. Vadovai nori greitų atsakymų ir, svarbiausia, tokių, kurie juos čia pat tenkintų.

Antrasis aspektas tas, kad koučingas yra mąstymo stimuliavimo procesas ir jis neapsiriboja vien tik klausimų uždavimu.

Noriu vadovams pateikti daugiau būdų, kuriuos jie galėtų panaudoti taip pat veiksmingai, kaip ir klausimus. Skaityti daugiau…

Daugiau patirties turintys koučingo specialistai ilgainiui pastebi, kad vesdami koučingo pokalbius, jie nesivadovauja jokiais koučingo modeliais. Žinoma, kad taip nutiktų, reikalinga sukaupti daug koučingo praktikos valandų, subrandinti savo kompetenciją ir gerai žinoti savo galimybes.

Pradedantys koučingo specialistai paprastai linksta prie konkrečių technikų ir modelių. Ne veltui tokie raktažodžiai kaip koučingo technikos ar geri koučingo klausimai yra vieni populiariausių ieškant informacijos apie koučingą.

Vienas geriausių (nes aiškiausias ir gerai struktūruotas) modelių koučinge yra modelis GROW, kuris leidžia identifikuoti pašnekovo siekį, įvertinti dabartinę pašnekovo situaciją, rasti idėjų, kaip šią situaciją keisti ir suformuluoti veiksmus, kaip šias idėjas įgyvendinti praktiškai.

O kaip vesti koučingo pokalbį nesivadovaujant jokiu modeliu?, – kartais klausia koučingo specialistai. Skaityti daugiau…

Kai Algirdas Kaušpėdas ir jo kompanija pernai užsimojo išzombinti Lietuvą, mane tai labai smagiai nuteikė. Stebėdamas tą reikalą iš šono susimąsčiau, kiek daug aplink zombių apraiškų. Zombiai politikoje, zombiai organizacijose. Zombiai internetiniuose komentaruose, zombiai juoduose limuzinuose.

Man zombiai asocijuojasi su kažkuo jau seniai mirusiu, bet dar norinčiu gyventi ir tarpti, skleistis tarp gyvųjų. Zombiai asocijuojasi su neperspektyviu požiūriu, su seniai neveikiančiomis praktikomis ar ydingais ir žalojančiais santykiais. Ko gero kiekvienas savyje turime po mažą zombį, turime zombių ir savo aplinkoje.

Keistas sutapimas, jog netrukus po to, kai baigėsi tas garsiai nuskambėjęs Lietuvos išzombinimo reikalas, į mano rankas pateko trumpa profesoriaus David Megginsson prezentacija, o vėliau ir straipsnis, kuriame šis šviesus žmogus nagrinėja zombių apraiškas koučinge bei mentorystėje (!). Skaityti daugiau…

Jei reikėtų atsakyti į klausimą, kokios koučingo technikos labiausiai skatina žmogaus susimąstymą, tikrai nesirinkčiau kokių nors konkrečių modelių ar gudrių klausimų. Žinoma, labiausiai koučingo pokalbį vystytis įgalina koučingo specialisto ir jo pašnekovo santykis, kuris, jei yra tinkamas, abu žmones nuteikia sklandžiam darbo procesui.

Kita vertus, ilgainiui pastebėjau, kad stipriausi minčių proveržiai koučinge kyla tada, kai pokalbyje įsivyrauja tiesos momentai. Tiesos momentais vadinu tas koučingo pokalbio vietas, kuriose pašnekovas aiškiai įsisąmonina savo įžvalgas. Tai atvejai, kai pašnekovai yra priversti daryti pasirinkimą, tarsi jie nebegalėtų pabėgti nuo ryškios savo pačių minties. Nežinau, ar aiškiai išsireiškiau, bet galbūt čia padės pavyzdys. Paskaitykite šią koučingo pokalbio ištrauką, kur K – koučingo specialistas, o P – pašnekovas:

(Pašnekovas sprendžia laiko valdymo ir užduočių tvarkymo klausimą) Skaityti daugiau…

Visi, kurie taiko koučingą žino, kad pats svarbiausias koučingo pokalbio valdymo įrankis yra mąstymą skatinantys klausimai. Tačiau yra ir kitų, subtilesnių būdų, kurie stimuliuoja pašnekovų mintis, pavyzdžiui apibendrinimai arba pauzės. Kitas įdomus ir veiksmingas metodas– konfrontacija su pašnekovu.

Paprastai konfrontuodami pokalbiuose su kitais žmonėmis mes skatiname juos pažvelgti į save ar aptariamą rūpestį iš kitos pusės. Pagrindinis konfrontacijos koučinge tikslas – padėti pašnekovui pažvelgti į save iš šalies ir paskatinti prisiimti atsakomybę už pokyčius.

Konfrontacija koučingo pokalbių metu – rizikinga. Pernelyg spausdami pašnekovą, galime sugadinti visą iki tol vykusį pokalbį. Todėl konfrontuoti reikia tinkamai. Konfrontacija turi būti konstruktyvi, pagrįsta ir pozityvi. Skaityti daugiau…

Nesu vienos kurios nors konkrečios koučingo krypies šalininkas, tad nepasikliauju vien tik pozityviosios psichologijos technikomis. Vien tik šių technikų naudojimas gali nebūti efektyvus, nes jos tinka ne visiems klausimams spręsti. Kita vertus, koučinge neretai tenka padėti klientui pažinti, įsisąmoninti bei savo tobulėjimui panaudoti jo paties stipriąsias savybes.

Kaip naudoti? – Vienas psichologinis fenomenas, pavadintas Dunningo-Krugerio efektu, rodo, kad neretai talentingi žmonės nesugeba įvertinti savo privalumų, nes mano, kad šie yra savaime suprantami. Skaityti daugiau…

Noriu pristatyti dar vieną koučingo techniką, kuri padeda įvertinti ir atsikratyti neracionalių bei ribojančių nuostatų apie mus pačius, mus supančius dalykus ir mūsų santykius su jais.

Ši technika, paprastai vadinama ABCDE, kildinama iš racionalios emocinės elgsenos terapijos mokyklos. ABCDE modelio kūrėjas – garsus psichologas ir psichoterapeutas Albert Ellis.

Nors žemiau pateiktą darbo procesą galima taikyti ir sau, tačiau jis taip pat gali papildyti bet kurią koučingo sesiją, kur kalba sukasi apie neleidžiančias judėti į priekį nuostatas. Jei nesate naudoję šios technikos, pirmiausia išbandykite ją sau arba jums ir jūsų pašnekovams saugiuose pokalbiuose. Ši technika – galingas instrumentas, todėl jos naudojimui reikalingos psichologinės žinios. Skaityti daugiau…

Trumpi komentarai apie knygą Koučingo technikos.

1 - 212