Tikriausiai girdėjote apie šešias Edwardo De Bono skrybėles – baltą, raudoną, juodą, geltoną, žalią ir žydrą? (De Bono, 1999) Šios įsivaizduojamos skrybėlės – tai šešios skirtingos perspektyvos, kurios, pasak autoriaus, sudaro tam tikrą kūrybiško mąstymo sistemą. Ši sistema yra skirta analizuoti ir spręsti įvairiausius klausimus.

Čia galime daryti akivaizdžią paralelę su koučingu − procesu, kuris yra skirtas būtent skatinti mąstymą ir ieškoti sprendimų.

Ši kūrybišką mąstymą skatinanti technika siūlo šešias mąstymo perspektyvas, kurias galima taikyti visas ar tik atskiras iš jų, priklausomai nuo kliento aptariamo klausimo. Šią techniką galite taikyti visos koučingo programos ar atskiro pokalbio metu. Technika gali būti suplanuota arba gali būti taikoma netikėtai – čia ir dabar. Šešių mąstymo skrybėlių sistema yra labai paprasta, lengvai įsisavinama ir pritaikoma, o tai – didelis privalumas. Kita vertus, norint naudoti ją, reikalinga tam tikra koučingo pokalbių vedimo patirtis, nes ši priemonė neturi griežtai apibrėžtos struktūros. Skaityti daugiau…

Visa tai, kas mus erzina kituose, padeda mums patiems pažinti save − sakė Carlas Jungas, vienas analitinės psichoterapijos kūrėjų. Perfrazuojant šią citatą, galima teigti, kad tai, ką mes kituose žmonėse esame linkę pastebėti ir akcentuoti, daugiau pasako ne apie kitus, o apie mus pačius.

Tikrai neskatinu atsisakyti kitų žmonių vertinimo,  nes to išvengti neįmanoma. Šis vertinimas padeda mums naviguoti aplinkoje, pasirinkti sielai artimus bei atsisakyti sielai tolimų žmonių. Į kitų žmonių vertinimą kviečiu žiūrėti kaip į puikią galimybę mums patiems geriau pažinti save. Skaityti daugiau…

Kiekvieno žmogaus mąstymas ir elgesys yra kompleksiški. Tai reiškia, kad atsidūrę skirtingose situacijose ar esant skirtingomis aplinkybėmis mes galvojame ir elgiamės skirtingai. Šie skirtumai pasireiškia skirtingu bendravimo su kitais stiliumi. Mes reaguojame skirtingu balso tonu, kinta mūsų kūno kalba. Su kai kuriais žmonėmis telefonu kalbame vienaip, o susitikę gyvai – kitaip. Darbe mes būname vienokie, o grįžę namo pasikeičiame. Vienose kompanijose jaučiamės laisvai − juokaujame ar kvailiojame, tuo tarpu susitikę su kitais žmonėmis renkamės stebėtojo vaidmenį ir galime visą vakarą tylėti. Skaityti daugiau…

Kai turime priimti svarbius sprendimus, atsiduriame kryžkelėje. Daugybė kelių ir galimybių atsiveria. Kai kurie mūsų elgiasi spontaniškai ir sprendimą priima čia ir dabar. Kitiems reikia laiko pagalvoti.

Koučingas – pagalba mąstyti, tad jei patys ar jūsų klientas įstrigote ties sprendimo priėmimu, išbandykite šį modelį. Jei galva nenušvis, bet jau būsite apžvelgę daug galimybių.

Taikymo tikslas  – padėti koučingo klientui (arba sau) sudėtingose situacijose pasirinkti sprendimus.

Kaip naudoti? – Ši technika veiksminga, kai klientas atsiduria sprendimų pasirinkimo kryžkelėje arba nori plėtoti jau pasirinktus sprendimus, tačiau dar nežino, kuriuo keliu toliau eiti. Skaityti daugiau…

Dalijuosi dar viena koučingo technika, kuri padeda klientui pažinti ir įsisąmoninti tai, kas lemia jo norimą pokytį. Geriau suvokus savo pokyčio prielaidas yra lengviau ieškoti sprendimų kaip šį pokytį įgyvendinti.

Šią techniką parėmiau suplanuoto elgesio modeliu, kurio autorius − Icekas Ajzenas. Šis psichologas nagrinėjo, kas lemia žmogaus elgesį, ir įvardijo, kad mūsų paskatas elgtis vienaip ar kitaip lemia trys esminiai dalykai: nuostatos, gebėjimai ir išorės poveikis.

Pirmiausia pateiksiu trumpą Iceko Ajzeno modelio paaiškinimą ir tada patarsiu, kaip šį modelį naudoti koučingo sesijose. Skaityti daugiau…

Noriu pasidalinti viena koučingo technikų, kurios tikslas – padėti klientui geriau pažinti skirtingus savo asmenybės aspektus ir pasiremti jais planuojant norimus pokyčius. Šią koučingo techniką pavadinau SKIRTINGI AŠ.

Kiekvieno žmogaus mąstymas ir elgesys yra kompleksiški. Tai reiškia, kad atsidūrę skirtingose situacijose ar esant skirtingomis aplinkybėmis mes galvojame ir elgiamės skirtingai. Šie skirtumai pasireiškia skirtingu bendravimo su kitais stiliumi. Mes reaguojame skirtingu balso tonu, kinta mūsų kūno kalba. Su kai kuriais žmonėmis telefonu kalbame vienaip, o susitikę gyvai – kitaip. Skatinami skirtingų aplinkybių skirtingu metu apie tuos pačius dalykus galime turėti skirtingą nuomonę. Darbe mes būname vienokie, o grįžę namo pasikeičiame. Vienose kompanijose jaučiamės laisvai − juokaujame ar kvailiojame, tuo tarpu susitikę su kitais žmonėmis renkamės stebėtojo vaidmenį ir galime visą vakarą tylėti. Skaityti daugiau…

GROW modelis, mano galva, yra puiki koučingo proceso valdymo priemonė. Jis ypač tiks tiems, kas dar tik pradeda naudoti koučingą ar kaip nors kitaip bando įtraukti jį į savo veiklą, pavyzdžiui, vadovai, mokytojai, dėstytojai, socialiniai darbuotojai ar kiti, kurie vienu ar kitu būdu padeda žmonėms tobulėti. Šis modelis geriausiai tinka veiklos koučingui, t. y. tiems atvejams, kai kalbamės su klientu apie jo veiklos efektyvumą. Kita vertus, daug šio modelio fragmentų galime pastebėti bet kurioje koučingo sesijoje, kad ir koks būtų jos turinys. Skaityti daugiau…

Jau senokai rašiau praktikuojantiems koučingą ar besiruošiantiems tai daryti. Vis kildavo įvairios mintys ar įkvėpdavo kas kitas rašyti apie kažkokius…bendrus reikalus. Kurie greitai persiskaitytų. Šį kartą – patarimai, kaip dirbti su koučingo klientu, kai šis nuvertina save ir/arba savo sprendžiamą klausimą.

Norėdami patvirtinti savo įsitikinimus, mes susikuriame begalę paaiškinimų, kuriais įrodome sau, kad pokytis, kurio siekiame, yra rizikingas. Paradoksas, ar ne? Vienas būdų vengti pokyčių yra nuvertinti save arba turimą problemą. Toks nuvertinimas gali būti daromas problemos ir (arba) savo galimybių ją spręsti atžvilgiu. Pavyzdžiui, kaip rašo Jenny Rogers, klientas gali neigti problemos egzistavimą, menkinti jos dydį, sureikšminti jos neišsprendžiamumą arba menkinti savo galimybes spręsti problemą. Skaityti daugiau…

Dalijuosi pirmąją trumpa ištrauka iš būsimos knygos Koučingo technikos: Praktiški patarimai kaip padėti augti ir tobulėti kitiems. Joje surinkau ir aprašiau daugelį užduočių ir pratimų, kuriuos koučingo specialistai gali naudoti savo darbinėje  praktikoje.

LOTOSO ŽIEDLAPIŲ TECHNIKA

Šios technikos tikslas – padėti klientui organizuotai ir įvairiomis perspektyvomis pažvelgti į savo klausimą/problemą/situaciją bei atrasti netikėtų, kūrybiškų jos sprendimų būdų.

Šios užduoties autorius Yasuo Matsumura siekė atrasti kūrybiškus būdus kaip spręsti sudėtingas problemas. Ši technika daugiausia naudojama organizacijose, kur vadybinės komandos sprendžia įvairius strateginius veiklos ar verslo klausimus. Tačiau LOTOSO ŽIEDLAPIŲ technika gali būti lengvai pritaikoma ir koučinge. Skaityti daugiau…

Kūrybiško mastymo posakis „galvoti anapus dėžės“ (think outside the box) atkeliavo iš vieno kūrybiškumo lavinimo pratimo.

Skaityti daugiau…

1 - 212