Iki šiol rubrikoje Koučingo Žmonės kalbinau koučingo specialistus, psichologus, psichoterapeutus ir mokslo žmones. Žinia, didelį dėmesį skiriu koučingo plėtrai organizacijose, tad nusprendžiau paimti interviu iš vadovo, kuris, tikrai žinau, taiko koučingo metodikas savo darbe. Tai – Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas, kuris kasdien dirba su 40 žmonių komanda. Lino vadovaujamas  departamentas kuria beveik visas banko paslaugas, procesus bei darbo su klientais strategijas. Linas atsakingas už ryšių su klientais valdymą, banko filialų tinklą ir elektroninę bankininkystę. Pakankamai reikalų, kad gyvenimas neatrodytų nuobodus.

Linai, žodis koučingas vadovų tarpe toks pat populiarus kaip ir žodžiai pokyčiai, iššūkiai, rezultatai, klientai… Kas tai – vadybos panacėja, dar viena mada organizacijose, o gal būdas kažkaip paveikti žmones? Galbūt personalo valdymo specialistai pernelyg sureikšmina šį ugdymo būdą ir jis iš tiesų menkai pasiteisina?

Ar koučingas dar viena mada? Turbūt, taip. Ar panacėja? Nežinau. Tačiau vien dėl to, kad koučingas dabar, iš tiesų, yra madingas daugelyje organizacijų, jis, kaip metodas, nuo to nepasidaro nei blogesnis, nei geresnis. Tai tiesiog dar vienas žmogaus ugdymo būdas, kuris, jei naudojamas tinkamai, net jei ir nebus panacėja, tikrai duos rezultatų. Bet man atrodo svarbiausia yra ne paties koučingo, kaip tokio, mada. O tai, kad daugelyje organizacijų tampa ne šiaip madinga, o tiesiog privaloma kalbėti, galvoti apie darbuotojų ugdymą. O ar daryti tai su koučingo pagalba ar kitaip, gal ne pats svarbiausias klausimas. Skaityti daugiau…

Galima.

Šis įrašas yra apie kito žmogaus – mąstymo ir kartais veiksmo partnerio svarbą. Apie kito žmogaus gebėjimą padėti mums pamatyti kitą kampą. O kartais ir kitą pasaulį. Savo pačių pasaulį, žinoma.

Šį kartą – nieko moksliško.

Mes kasdien tai darome – taikome koučingą sau, tik – du dalykai. Pirma, dažnas mūsų apie tai nežino, nes mintys veja viena kitą ir nepaveja.

Antra, darome tai kaskart taip pat. Mintys sukasi tais pačiais ciklais, tais pačiais ratais. Ir beveik niekas nesikeičia.  Kažkas sako, – užstrigau. Kažkam tai – rutina, dar kažkas vadina tai tuo pačiu per tą patį.

Mums sunku taikyti koučingą sau, nes savęs klausiame tų pačių klausimų ir atsakome į juos dažniausiai taip pat. Žinoma, jei tokia sesija su savimi yra suplanuota, jei skiriame tam specialaus laiko, tuomet ir koučingas pačiam sau bus veiksmingesnis. Skaityti daugiau…

Kokios koučingo perspektyvos? – dažnas klausimas, kurį girdžiu aptarinėjant auditorijose ar privačiuose pokalbiuose. Tad pasidalinsiu keletu įžvalgų. Ne, tai ne pranašystė, o tik perspektyva, kurią grindžiu savo patirtimi. Tad laikykite šį straipsnį lengva spekuliacija ar tiesiog pasvarstymu, kuris atėjo į galvą saulėtą vėjuoto kovo popietę.

Koučingo žmonių skaičius auga

Vis dažniau išgirstu ir paliudyti galiu, kad koučingo specialistais nori tapti įvairiausi žmonės. Kai kurie jų – labai įdomios (gerąja prasme) asmenybės. Dažnu atveju tai yra darbą korporatyviniame pasaulyje palikę žmonės. Kai kurie – nepailstantys, savęs ieškantys, kiti – ką tik karjerą pradėję jauni specialistai. Visi jie – sumanūs ir nesitenkinantys standartine veikla. Dauguma šių žmonių turi gausią darbo su kitais žmonėmis patirtį arba nori ją įgyti, o tai sudaro gerą pagrindą būsimai koučingo praktikai.

Manau, kad artimiausiais metais žmonių, save vadinančių koučingo specialistais daugės. Ne vien dėl traukiančio koučingo profesijos romantizmo, bet ir dėl koučingo paklausos augimo bei tolesnės koučingo mokyklų, klubų, susibūrimų plėtros. Susidaro įspūdis, kad koučingo mokymų pasiūla kiek lenkia paklausą, tačiau artimiausiu metu kokybiškų aprobuotų mokymų poreikis tik augs. Pavyzdžiui, reikli publika – vadovai, nesitenkins nežinomais ir neretai akcijiniais koučingo mokymais. Skaityti daugiau…

Noriu pasidalinti viena koučingo technikų, kurios tikslas – padėti klientui geriau pažinti skirtingus savo asmenybės aspektus ir pasiremti jais planuojant norimus pokyčius. Šią koučingo techniką pavadinau SKIRTINGI AŠ.

Kiekvieno žmogaus mąstymas ir elgesys yra kompleksiški. Tai reiškia, kad atsidūrę skirtingose situacijose ar esant skirtingomis aplinkybėmis mes galvojame ir elgiamės skirtingai. Šie skirtumai pasireiškia skirtingu bendravimo su kitais stiliumi. Mes reaguojame skirtingu balso tonu, kinta mūsų kūno kalba. Su kai kuriais žmonėmis telefonu kalbame vienaip, o susitikę gyvai – kitaip. Skatinami skirtingų aplinkybių skirtingu metu apie tuos pačius dalykus galime turėti skirtingą nuomonę. Darbe mes būname vienokie, o grįžę namo pasikeičiame. Vienose kompanijose jaučiamės laisvai − juokaujame ar kvailiojame, tuo tarpu susitikę su kitais žmonėmis renkamės stebėtojo vaidmenį ir galime visą vakarą tylėti. Skaityti daugiau…

Kai kurios koučingo mokyklos akcentuoja, jog koučingas turi būti toks, kad klientas patirtų kuo mažiau koučingo specialisto įsikišimo į kliento mąstymo procesą.

Aš labai palaikau šį požiūrį, tik, deja, realybėje jis gali būti taikomas tiek, kiek yra tinkamas konkrečiam klientui. Galvoje turiu tai, kad mes, koučingo specialistai, kartais darome prielaidą, jog koučingas būtinai turi būti nedirektyvus. Mes tikime, kad neva negalime duoti klientui patarimo ar pasiūlymo. Sakome, kad mūsų pateiktas pavyzdys ar patarimai koučingą daro nebe koučingu, kad jis trukdo kliento mąstymo procesui…Tačiau šis griežtą nedirektyvumą palaikantis požiūris, mano galva, lemia, kad mes kaip tik tampame direktyvūs. Juk taip už klientą nusprendžiame, kas jam bus gerai (neduoti patarimo) ir kas bus blogai (duoti patarimą).  Skaityti daugiau…

Šis straipsnis skirtas tiems, kas veda koučingo pokalbius ir ypač tiems, kas juose lankosi kaip klientai.

Įsivaizduokime koučingo specialistą ir jo klientą tarsi du siųstuvus ir imtuvus viename. Pabandykime mintyse nupiešti visą juos apsupusį elektromagnetinį lauką. Pagalvokime, kokių skirtingų spalvų galėtų būti įvairių dažnių radijo bangos sklindančios aplink šiuos du žmones…Šis elektromagnetinis laukas ir radijo bangos – tai minčių ir jausmų pynės, kurios plevena aplink juos abu, susėdusius pasikalbėti apie augimą ir tobulėjimą…

2010 m. vykusioje paskaitoje profesorius David Clutterbuck pateikė savo požiūrį į procesą, kuris vyksta nuo koučingo specialisto pasiruošimo susitikti su klientu iki kliento išėjimo iš koučingo sesijos. Savo pastebėjimus jis suskirstė į septynias dalis ir pavadino jas septyniais koučingo pokalbiais. Skaityti daugiau…

Ankstesniame straipsnyje nagrinėjau organizacijų ir vadovų atsakomybės už savo darbuotojų mokymąsį aspektus. Dabar noriu pateikti konkrečius patarimus vadovams, kaip jie galėtų paskatinti savo komandos tobulėjimą darbo vietoje mokymams įvykus. Situacija visiems pažįstama – vadovai būdami dėmesingi savo darbuotojų tobulėjimui, išsiunčia juos į mokymus ir, žinoma, tikisi, kad iš mokymų grįžę žmonės čia pat ims ir nuvers kalnus. Bet… Skaityti daugiau…

Čia noriu pateikti keletą prielaidų apie mokymąsi. Tai gali būti naudinga tiems, kas koučingą taiko organizacijose – vadovams bei mokymo specialistams. Dauguma šių prielaidų paremtos suaugusiųjų mokymosi principais bei nedirektyviąja psichologija, kurios autorius yra vienas iškiliausių praeito amžiaus psichologų Carl Rogers (Rogers, 1951).

Žmogus geriausiai mokosi tada kai nejaučia išorinės grėsmės. Tai reiškia, kad jei koučingas bus naudojamas kaip manipuliacija ar netinkamos įtakos darbuotojui darymas, šis mokymosi būdas nebus veiksmingas, tik psichologiškai žalos žmogų. Taip pat jei koučingo pokalbyje darbuotojas gaus pavojų bei riziką atsiverti, jis labiau rūpinsis savo saugumu nei mokymusi.

Skaityti daugiau…