Kai kurios koučingo mokyklos akcentuoja, jog koučingas turi būti toks, kad klientas patirtų kuo mažiau koučingo specialisto įsikišimo į kliento mąstymo procesą.

Aš labai palaikau šį požiūrį, tik, deja, realybėje jis gali būti taikomas tiek, kiek yra tinkamas konkrečiam klientui. Galvoje turiu tai, kad mes, koučingo specialistai, kartais darome prielaidą, jog koučingas būtinai turi būti nedirektyvus. Mes tikime, kad neva negalime duoti klientui patarimo ar pasiūlymo. Sakome, kad mūsų pateiktas pavyzdys ar patarimai koučingą daro nebe koučingu, kad jis trukdo kliento mąstymo procesui…Tačiau šis griežtą nedirektyvumą palaikantis požiūris, mano galva, lemia, kad mes kaip tik tampame direktyvūs. Juk taip už klientą nusprendžiame, kas jam bus gerai (neduoti patarimo) ir kas bus blogai (duoti patarimą).  Skaityti daugiau…