Tikriausiai visi esame atsidūrę situacijose, kai jautėme, kad ką nors žinome, tačiau nežinojome, kaip ir iš kur tai žinome. Taip nutinka, kai pasiklydę ieškome kelio iš klaidaus miško ar priimame svarbų sprendimą, pasikliaudami savo nuojauta. Į saulės apšviestą aikštelę mus išveda ne išmanusis mobilusis telefonas ar žemėlapis, bet iš kažkur atsiradusi nuojauta, kad šis takelis veda teisinga kryptimi. Sprendimus kartais priimame vadovaudamiesi principu jaučiu, kad ir tas principas vėliau neapgauna.

Kalbant apie koučingo pokalbius, visada patariu klausytis ne tik to, ką ir kaip sako klientas, tačiau ir to, ką koučingo specialistas pokalbio su klientu metu girdi savyje. Tokį klausymąsį galima pavadinti intuityviu klausymusi. Šiame klausymosi lygmenyje faktai, kuriuos matome ir girdime iš savo pašnekovo, susilieja su mūsų įžvalgomis. Pradedame jausti savo pašnekovo energiją, gebame įvertinti, kaip keičiasi jo nuotaika ir pateikiame jam iš anksto nepasiruoštus koučingo klausimus. Jei reikėtų paaiškinti, kas paskatino mus taip elgtis, tikriausiai atsakytume, kad padarėme tą intuityviai. Skaityti daugiau…

#1.   Įsivaizduoti, kad jau esi geriausias

Jei turite du – tris koučingo pokalbius per metus, ši klaida jums negresia. Tačiau jei jūsų koučingo praktika intensyvesnė, pavyzdžiui, daugiau nei viena koučingo sesija per savaitę, pradėkite galvoti apie koučingo superviziją (asmeninę profesinę priežiūrą). Nei vienas intensyviau praktikuojantis koučingo specialistas nėra apsaugotas nuo pervargimo ar sutrikimo. Nuolat praktikuojantys koučingo specialistai turėtų pereiti ir psichoterapijos kursą. Kam? Kad nesumanytų spręsti savo asmeninių problemų klientų sąskaita. Skaityti daugiau…

Jau senokai rašiau praktikuojantiems koučingą ar besiruošiantiems tai daryti. Vis kildavo įvairios mintys ar įkvėpdavo kas kitas rašyti apie kažkokius…bendrus reikalus. Kurie greitai persiskaitytų. Šį kartą – patarimai, kaip dirbti su koučingo klientu, kai šis nuvertina save ir/arba savo sprendžiamą klausimą.

Norėdami patvirtinti savo įsitikinimus, mes susikuriame begalę paaiškinimų, kuriais įrodome sau, kad pokytis, kurio siekiame, yra rizikingas. Paradoksas, ar ne? Vienas būdų vengti pokyčių yra nuvertinti save arba turimą problemą. Toks nuvertinimas gali būti daromas problemos ir (arba) savo galimybių ją spręsti atžvilgiu. Pavyzdžiui, kaip rašo Jenny Rogers, klientas gali neigti problemos egzistavimą, menkinti jos dydį, sureikšminti jos neišsprendžiamumą arba menkinti savo galimybes spręsti problemą. Skaityti daugiau…

Pirmųjų koučingo pokalbių metu užmiršdavau, kad prieš mane sėdi žmogus, patikintis man dalį savo vidinio pasaulio. Tada labiau rūpinausi, kaip suformuluoti gerus klausimus ir mokiausi valdyti pokalbio eigą. Daug energijos išeikvodavau, kad neparodyčiau klientui savo jaudulio. Tokius jausmus tikriausiai patiria kiekvienas pradedantis kučingo specialistas.

Tik vėliau supratau kelis dalykus. Skaityti daugiau…

Turbūt daugelis koučingo specialistų susidūrė su situacija, kai jautėsi daug nuveikę dėl kliento, tačiau klientas nedarė norimo progreso. Vienas dažniausių atvejų – klientas neperkelia savo sumanymų į praktiką, atidėlioja veiksmus ar juos keičia. Ilgainiui koučingo sesijos tampa vangios, kartais net beprasmės. Abu mąstymo parnerius lydi nusivylimas, atsiranda naujas vidinis dialogas, kuris koučingo sesijų metu neišsakomas.

Tad, į ką tokiais atvejais atkreipti dėmesį ir kaip su tuo tvarkytis? Skaityti daugiau…

Jei reikėtų atsakyti, kuri koučingo pokalbio vieta yra svarbiausia, matyt ilgai galvočiau, nes turiu skirtingų patirčių. Tačiau dauguma šių patirčių sako, kad koučingo pokalbio pradžia yra tas momentas, kai kartu su klientu kuriame labai svarbų kontekstą, tiek pokalbio turinio, tiek ir mudviejų santykio prasme. Čia mes sutariame lūkesčius vienas kito atžvilgiu, aptariame galimas pokalbio temas, numatome, kaip kartu dirbsime. Tinkama pokalbio pradžia visada leis mums abiems jaustis patogiau, mūsų pokalbis taps sklandesnis ir, svarbiausia, bet kada galėsime pasitikrinti ar esame teisingame kelyje.

Štai klausimai, kuriuos naudoju daugelio koučingo pokalbių pradžioje: Skaityti daugiau…

Aną savaitgalį žiūrėjau filmą Kita Žemė (Another Earth). Filmas pasakoja apie merginą, kuri, nors ir atliko jai skirtą bausmę, vis dar gyvena slegiama kaltės jausmo. Ieškodama atleidimo, ji laimi svajonių kelionę į prieš keturis metus danguje pasirodžiusią kitą Žemę – Žemė 2. Ten filmo herojė tikisi sutikti kitą save… Skaityti daugiau…

Tikslai yra siaubingas dalykas. Neturėdami jų blaškomės. Geriausiu atveju – plaukiame pasroviui. Vėliau gailimės jų neiškėlę. Turėdami juos ypač didelius, reikšmingus ir, ach, kartais itin egoistiškus Skaityti daugiau…

Žmonėms, kurie klausia, tai kas po galais tas koučingas, visada pasiūlau sudalyvauti tikrame koučingo pokalbyje. Žinoma, prieš tai papasakoju ką ir kaip mes darysime. Tačiau kuo koučingas gali būti naudingas konkrečiam žmogui, galima sužinoti tik tada, kai jis pats pasinaudoja koučingu. Vadovams, kurie nori išmokti koučingo įgūdžių pirmiausia pasiūlau pabūti koučingo klientu ir tik tada nutarti, ar jie nori mokytis šio darbo būdo.
Skaityti daugiau…

Koučingo modelis yra tam tikra seka veiksmų, kuriuos koučingo pokalbio metu turi išpildyti koučingo specialistas. Vieni koučingo praktikai pataria laikytis griežtos koučingo pokalbio valdymo struktūros, kiti gi Skaityti daugiau…

1 - 212