Jau rašiau, kad koučingo pokalbis gali būti praturtintas koučingo specialisto pastebėjimais ar įžvalgomis, kartais grįžtamuoju ryšiu pašnekovui. Šiame praktiniame tekste noriu pasidalinti būdais ir frazių pavyzdžiais, kaip tai gali būti padaryta.

Jeigu tikite, kad koučingo specialistui įsiterpti nereikia, vis tiek patariu peržvelgti šiuos patarimus – galbūt nuspręsite eksperimentuoti ir keisti savo koučingo praktiką. Mano išeitinė pozicija – koučingo specialisto įsiterpimas gali būti vertingas klientui, jeigu ši intervencija skatina papildomas pašnekovo mintis ar teigiamai prisideda prie jo sumanymų.

Prielaidos patikrinimas

Kalbant jūsų pašnekovui galite pajusti, kaip mintyse imate daryti išvadas iš to, kas jums sakoma. Pavyzdžiui, jeigu pašnekovas nenustoja kaltinti kokio nors žmogaus arba menkina save, galite pasidalinti su pašnekovu tokia mintimi:

Pataisyk mane, jeigu klystu. Iš to, ką tu sakai man susidaro įspūdis, kad…(tavo nuomone, visa kaltė tenka tam žmogui, tavo nuomone šioje situacijoje kaltas tu vienas).

Jūsų tikslas – tiek patikrinti savo prielaidą, kurios neišsakę jūs neturėsite ramybės viso likusio pokalbio metu, tiek padėti savo pašnekovui pamatyti kitą medalio pusę. Jeigu pašnekovas nesutiks su jūsų prielaida, ją atsiimkite ir tęskite pokalbį įprastai – užduodami klausimus, apibendrindami pašnekovo mintis. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Tiek koučingo pokalbiuose, tiek kitokiose ugdymo sesijose visada tariamasi dėl veiksmų, kurių imsis ugdomasis ar komanda. Įprasta, manyti, kad koučingo pokalbiai turi užsibaigti tam tikru veiksmų planu, kuriuos pašnekovas įgyvendins artimiausiu metu.

Vis tik, ko gero visiems yra pasitaikę, kad sutarti veiksmai buvo geriausiu atveju įgyvendinti tik iš dalies.

Viena to priežasčių – koučingo pokalbį vedančiojo ar komandos sesiją kuruojančio specialisto kompetencijos trūkumas arba manymas, kad čia koučingo pokalbis ir turi pasibaigti. Būtent koučingo specialistas turi padėti ugdomiesiems suformuluoti ne tik veiksmus (kas turi būti padaryta), bet ir būdus šiems veiksmams įgyvendinti (kaip turi būti padaryta).

Štai ištrauka ir dažnai pasitaikančių koučingo pokalbių treniruočių:

- Tai kokie tavo pirmieji žingsniai?

- Na, aš manau, kad pirmiausia turėsiu pasikalbėti su savo vadovu, o paskui žiūrėsim. Skaityti daugiau…

Kiekvieną kartą, kai bandau papasakoti kitiems, kas vyksta koučingo pokalbio metu, šiek tiek sutrinku. Regis jau turėjau būti atradęs paprastą paaiškinimą, kuo ypatingas yra koučingo pokalbis (taip, aš jį turiu), tačiau kiekvieną kartą stengiuosi kalbėti labai atsargiai, kad nepradėčiau porinti bendromis frazėmis.

Visi žino, kad koučingo pokalbyje vienas žmogus užduoda kitam žmogui klausimus, kad pastarasis susimąstytų apie jam rūpimus dalykus ir imtųsi atsakomybės juos spręsti. Atrodytų kad viskas paprasta, tik reikia turėti gerų klausimų ir viskas. Tačiau pokalbių, kuriuose užduodami klausimai, yra daug ir įvairių. Kaip apibrėžti nežinančiam, kuo koučingo pokalbis išsiskiria iš kitų pokalbių?

Pastaruoju metu koučingo pokalbius, palyginau su interviu, diskusija ir tardymu. Toks palyginimas leidžia išvengti klaidų ir mano galva gerai išryškina koučingo pokalbio ypatybes. Skaityti daugiau…

Tikriausiai visi esame atsidūrę situacijose, kai jautėme, kad ką nors žinome, tačiau nežinojome, kaip ir iš kur tai žinome. Taip nutinka, kai pasiklydę ieškome kelio iš klaidaus miško ar priimame svarbų sprendimą, pasikliaudami savo nuojauta. Į saulės apšviestą aikštelę mus išveda ne išmanusis mobilusis telefonas ar žemėlapis, bet iš kažkur atsiradusi nuojauta, kad šis takelis veda teisinga kryptimi. Sprendimus kartais priimame vadovaudamiesi principu jaučiu, kad ir tas principas vėliau neapgauna.

Kalbant apie koučingo pokalbius, visada patariu klausytis ne tik to, ką ir kaip sako klientas, tačiau ir to, ką koučingo specialistas pokalbio su klientu metu girdi savyje. Tokį klausymąsį galima pavadinti intuityviu klausymusi. Šiame klausymosi lygmenyje faktai, kuriuos matome ir girdime iš savo pašnekovo, susilieja su mūsų įžvalgomis. Pradedame jausti savo pašnekovo energiją, gebame įvertinti, kaip keičiasi jo nuotaika ir pateikiame jam iš anksto nepasiruoštus koučingo klausimus. Jei reikėtų paaiškinti, kas paskatino mus taip elgtis, tikriausiai atsakytume, kad padarėme tą intuityviai. Skaityti daugiau…

Visi, kurie taiko koučingą žino, kad pats svarbiausias koučingo pokalbio valdymo įrankis yra mąstymą skatinantys klausimai. Tačiau yra ir kitų, subtilesnių būdų, kurie stimuliuoja pašnekovų mintis, pavyzdžiui apibendrinimai arba pauzės. Kitas įdomus ir veiksmingas metodas– konfrontacija su pašnekovu.

Paprastai konfrontuodami pokalbiuose su kitais žmonėmis mes skatiname juos pažvelgti į save ar aptariamą rūpestį iš kitos pusės. Pagrindinis konfrontacijos koučinge tikslas – padėti pašnekovui pažvelgti į save iš šalies ir paskatinti prisiimti atsakomybę už pokyčius.

Konfrontacija koučingo pokalbių metu – rizikinga. Pernelyg spausdami pašnekovą, galime sugadinti visą iki tol vykusį pokalbį. Todėl konfrontuoti reikia tinkamai. Konfrontacija turi būti konstruktyvi, pagrįsta ir pozityvi. Skaityti daugiau…

- Kam man reikalingas tas koučingo specialistas? Juk mąstyti moku ir pats! - dažnai klausia ir kartu atsako koučingu besidomintys.

Darau prielaidą, kad toks klausimas turi du kilmės šaltinius. Vieni žmonės tokį klausimą užduoda mesdami koučingui iššūkį. Tarsi norėdami duoti suprasti, kad koučingas – anokia čia pagalba. Kiti klausia, nes ieško galimybių koučingą naudoti savarankiškai – patys sau kelti gerus klausimus idant atrastų ieškomus sprendimus.

Dauguma koučingo specialistų atsakytų, kad taip, koučingo klausimai veikia ir tada, kai žmogus juos užduoda pats sau. Tačiau kartais mes tiesiog nežinome, kokį klausimą užduoti. Juolab, kad kai kurių klausimų sau užduoti ir nenorime, nes jie skatins atsakymus, kurių galbūt mes visai nelaukiame.

Noriu išplėsti aukščiau pateiktą mintį ir pasiremti garsaus mokslininko, Nobelio premijos laureato, Daniel Kahneman įžvalgomis, kurias jis išdėstė savo knygoje Thinking Fast and Slow. Skaitydamas autoriaus pateiktą analizę, pastebėjau, kad kai kurios jo mintys labai tinka atsakymui į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą. Skaityti daugiau…

Pastaruoju metu sulaukiu klausimų, ar koučingo technikos savaime garantuoja kokybišką koučingą.

Nors mano paties knyga vadinasi KOUČINGO TECHNIKOS, ne vienoje jos vietoje pabrėžiu ir kitus aspektus, kurie nusako koučingo kokybę. Čia noriu pasidalinti nedidele ištrauka iš minėto leidinio. Ja noriu paaiškinti koučingo technikų naudojimo principus, kad nesusidarytų įspūdis, kad koučinge viskas yra „technologiška“ ar „mechaniška“. Žmonės – ne robotai ir viskas tuo pasakyta. Mano santykis, kurį su klientu kuriu koučinge, ir mano veiksmai, kurių imuosi norėdamas jam padėti, yra unikalūs ir jam pritaikyti. Tai, kas vyksta koučinge, – daugiau nei veiksmas, metodika ar kokia nors technika. Skaityti daugiau…

Noriu pasidalinti viena koučingo technikų, kurios tikslas – padėti klientui geriau pažinti skirtingus savo asmenybės aspektus ir pasiremti jais planuojant norimus pokyčius. Šią koučingo techniką pavadinau SKIRTINGI AŠ.

Kiekvieno žmogaus mąstymas ir elgesys yra kompleksiški. Tai reiškia, kad atsidūrę skirtingose situacijose ar esant skirtingomis aplinkybėmis mes galvojame ir elgiamės skirtingai. Šie skirtumai pasireiškia skirtingu bendravimo su kitais stiliumi. Mes reaguojame skirtingu balso tonu, kinta mūsų kūno kalba. Su kai kuriais žmonėmis telefonu kalbame vienaip, o susitikę gyvai – kitaip. Skatinami skirtingų aplinkybių skirtingu metu apie tuos pačius dalykus galime turėti skirtingą nuomonę. Darbe mes būname vienokie, o grįžę namo pasikeičiame. Vienose kompanijose jaučiamės laisvai − juokaujame ar kvailiojame, tuo tarpu susitikę su kitais žmonėmis renkamės stebėtojo vaidmenį ir galime visą vakarą tylėti. Skaityti daugiau…

Jau senokai rašiau praktikuojantiems koučingą ar besiruošiantiems tai daryti. Vis kildavo įvairios mintys ar įkvėpdavo kas kitas rašyti apie kažkokius…bendrus reikalus. Kurie greitai persiskaitytų. Šį kartą – patarimai, kaip dirbti su koučingo klientu, kai šis nuvertina save ir/arba savo sprendžiamą klausimą.

Norėdami patvirtinti savo įsitikinimus, mes susikuriame begalę paaiškinimų, kuriais įrodome sau, kad pokytis, kurio siekiame, yra rizikingas. Paradoksas, ar ne? Vienas būdų vengti pokyčių yra nuvertinti save arba turimą problemą. Toks nuvertinimas gali būti daromas problemos ir (arba) savo galimybių ją spręsti atžvilgiu. Pavyzdžiui, kaip rašo Jenny Rogers, klientas gali neigti problemos egzistavimą, menkinti jos dydį, sureikšminti jos neišsprendžiamumą arba menkinti savo galimybes spręsti problemą. Skaityti daugiau…

1 - 3123