Jau seniai rašiau apie koučingo technikas ar koučingo pokalbio valdymą. Buvau nunėręs į darbo su vadovais gylius, tad ir paskutiniai tekstai buvo šiek tiek nutolę nuo klasikinės koučingo praktikos. Dabar grįžtu su naujausiu patobulinimu, kurį pastaruoju metu naudoju koučingo pokalbiuose.

Koučingo pokalbio pabaigoje užduodu vieną paprastą klausimą. Kai pašnekovas apibendrina sesiją, susidėlioja, ką darys toliau ir mudu aptariame, kaip čia viskas šiandien vyko, aš jo paklausiu, pavyzdžiui: gerą valandą klausinėjau tavęs, o gal tu turi man kokių nors klausimų? Dar turime laiko ir galime pasikalbėti.

Tokio klausimo nesulaukdavau iš koučingo specialistų, pas kuriuos lankiausi, jo neužduodavo ir mano psichoterapeutas. Nepasakyčiau, kad pasigesdavau šios pokalbio dalies, nes man net nedaeidavo, kad galima taip imti ir apsukti pokalbį 180 laipsnių kampu. Ir dabar dar keista – aš juk skatinu žmogų mąstyti, jis dėliojasi mintis, o staiga imu ir pradedu atsakinėti į jo klausimus. Tačiau šis klausimas manęs kol kas nenuvylė, nes pašnekovai tuojau pat atgydavo ir paklausdavo ko nors panašaus, pavyzdžiui: o kaip tau, Tomai, pasirodė mano klausimas, ar čia normalu turėti tokią problemą? Arba: galbūt kiti žmonės turėjo panašių problemų, ką darė jie?  Skaityti daugiau…

Ar kada galvojote, kaip jums sekasi kalbėti su kitais žmonėmis?

Pavyzdžiui, jeigu esate koučingo specialistas, kaip jaučiatės ir elgiatės, kai jums tenka kalbėti su nauju klientu, kuris, jūsų žiniomis, yra šilto ir šalto matęs vadovas, galintis spręsti, ar samdyti jus kituose svarbiuose ugdymo projektuose.

O galbūt esate tas pats vadovas, kuris kalbasi su savo darbuotojais apie pokyčius ir išsako jiems lūkesčius bandydamas įtraukti juos į dialogą, bet kažkodėl tas dialogas taip gerai nesiklosto.

Daug sąlygų ir aplinkybių veikia mūsų pokalbius su kitais žmonėmis.

Viena jų yra mūsų autentiškasis buvimas (angl. authentic presence). Galima būtų ilgai kalbėti ir rašyti, kas tai yra, tačiau nusprendžiau šiame straipsnyje būti itin praktiškas ir konkretus.

Autentišką buvimą (AB) pokalbiuose nusako keturi kintamieji, kurių sąveika apsprendžia, kiek mes įdedame savęs į pokalbius su kitais žmonėmis, taigi, ir kiek jiems tais pokalbiais duodame. Jeigu jūsų darbas – su žmonėmis, tai greitai atpažinsite šiuos kintamuosius ir galėsite juos išmatuoti. Kad padarytumėte tai lengviau, pateiksiu jums savo asmeninį pavyzdį.

Autentiško buvimo (AB) pokalbyje formulė atrodo taip*

(AB) = (D) x (R) – (PM) x (A) Skaityti daugiau…

Štai keli vadovų klausimai, kuriuos girdžiu kiekviename mokyme apie žmonių ugdymą. Ne dažname, o kiekviename. Kaip man pačiam su koučingo metodu jaustis natūraliai? Kaip man įtikinti žmogų, kad koučingas yra naudingas? Kaip man vesti koučingo pokalbį, kad mes pasiektume jo tikslus?

Atsakymas į šiuos klausimus yra paprastas. Kuo mažiau galvosite, kaip teisingai ir kokybiškai jums taikyti koučingą darbe, tuo mažiau klupsite formuluodami ir užduodami klausimus pašnekovui. Mano pasiūlymas – neminėkite žodžio „koučingas“ iš viso ir nesukite sau dėl jo galvos.

Pirma, vadovai neveda nei vieno pokalbio, kuris vadintųsi koučingo pokalbiu. Vadovai aptaria veiklos rezultatus, teikia grįžtamą ryšį, išsako kolegoms lūkesčius, sprendžia problemas. Nei vienas toks pokalbis negali būti vadinamas koučingu, nes juose vadovas teikia įžvalgas, patarimus, keičiasi nuomonėmis ir kartkartėmis užduoda klausimus, kurie darbuotoją skatintų ieškoti idėjų. Vien tai, kad pokalbis vyksta tarp vadovo ir darbuotojo, nusako, kad pokalbis nebus iki galo lygiavertis, nes vadovas norom nenorom vis tiek turės pateikti tam tikrus paliepimus ar savo nuomonę. Skaityti daugiau…

 

Jau rašiau, kad koučingo pokalbis gali būti praturtintas koučingo specialisto pastebėjimais ar įžvalgomis, kartais grįžtamuoju ryšiu pašnekovui. Šiame praktiniame tekste noriu pasidalinti būdais ir frazių pavyzdžiais, kaip tai gali būti padaryta.

Jeigu tikite, kad koučingo specialistui įsiterpti nereikia, vis tiek patariu peržvelgti šiuos patarimus – galbūt nuspręsite eksperimentuoti ir keisti savo koučingo praktiką. Mano išeitinė pozicija – koučingo specialisto įsiterpimas gali būti vertingas klientui, jeigu ši intervencija skatina papildomas pašnekovo mintis ar teigiamai prisideda prie jo sumanymų.

Prielaidos patikrinimas

Kalbant jūsų pašnekovui galite pajusti, kaip mintyse imate daryti išvadas iš to, kas jums sakoma. Pavyzdžiui, jeigu pašnekovas nenustoja kaltinti kokio nors žmogaus arba menkina save, galite pasidalinti su pašnekovu tokia mintimi:

Pataisyk mane, jeigu klystu. Iš to, ką tu sakai man susidaro įspūdis, kad…(tavo nuomone, visa kaltė tenka tam žmogui, tavo nuomone šioje situacijoje kaltas tu vienas).

Jūsų tikslas – tiek patikrinti savo prielaidą, kurios neišsakę jūs neturėsite ramybės viso likusio pokalbio metu, tiek padėti savo pašnekovui pamatyti kitą medalio pusę. Jeigu pašnekovas nesutiks su jūsų prielaida, ją atsiimkite ir tęskite pokalbį įprastai – užduodami klausimus, apibendrindami pašnekovo mintis. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Tiek koučingo pokalbiuose, tiek kitokiose ugdymo sesijose visada tariamasi dėl veiksmų, kurių imsis ugdomasis ar komanda. Įprasta, manyti, kad koučingo pokalbiai turi užsibaigti tam tikru veiksmų planu, kuriuos pašnekovas įgyvendins artimiausiu metu.

Vis tik, ko gero visiems yra pasitaikę, kad sutarti veiksmai buvo geriausiu atveju įgyvendinti tik iš dalies.

Viena to priežasčių – koučingo pokalbį vedančiojo ar komandos sesiją kuruojančio specialisto kompetencijos trūkumas arba manymas, kad čia koučingo pokalbis ir turi pasibaigti. Būtent koučingo specialistas turi padėti ugdomiesiems suformuluoti ne tik veiksmus (kas turi būti padaryta), bet ir būdus šiems veiksmams įgyvendinti (kaip turi būti padaryta).

Štai ištrauka ir dažnai pasitaikančių koučingo pokalbių treniruočių:

- Tai kokie tavo pirmieji žingsniai?

- Na, aš manau, kad pirmiausia turėsiu pasikalbėti su savo vadovu, o paskui žiūrėsim. Skaityti daugiau…

Kiekvieną kartą, kai bandau papasakoti kitiems, kas vyksta koučingo pokalbio metu, šiek tiek sutrinku. Regis jau turėjau būti atradęs paprastą paaiškinimą, kuo ypatingas yra koučingo pokalbis (taip, aš jį turiu), tačiau kiekvieną kartą stengiuosi kalbėti labai atsargiai, kad nepradėčiau porinti bendromis frazėmis.

Visi žino, kad koučingo pokalbyje vienas žmogus užduoda kitam žmogui klausimus, kad pastarasis susimąstytų apie jam rūpimus dalykus ir imtųsi atsakomybės juos spręsti. Atrodytų kad viskas paprasta, tik reikia turėti gerų klausimų ir viskas. Tačiau pokalbių, kuriuose užduodami klausimai, yra daug ir įvairių. Kaip apibrėžti nežinančiam, kuo koučingo pokalbis išsiskiria iš kitų pokalbių?

Pastaruoju metu koučingo pokalbius, palyginau su interviu, diskusija ir tardymu. Toks palyginimas leidžia išvengti klaidų ir mano galva gerai išryškina koučingo pokalbio ypatybes. Skaityti daugiau…

Tikriausiai visi esame atsidūrę situacijose, kai jautėme, kad ką nors žinome, tačiau nežinojome, kaip ir iš kur tai žinome. Taip nutinka, kai pasiklydę ieškome kelio iš klaidaus miško ar priimame svarbų sprendimą, pasikliaudami savo nuojauta. Į saulės apšviestą aikštelę mus išveda ne išmanusis mobilusis telefonas ar žemėlapis, bet iš kažkur atsiradusi nuojauta, kad šis takelis veda teisinga kryptimi. Sprendimus kartais priimame vadovaudamiesi principu jaučiu, kad ir tas principas vėliau neapgauna.

Kalbant apie koučingo pokalbius, visada patariu klausytis ne tik to, ką ir kaip sako klientas, tačiau ir to, ką koučingo specialistas pokalbio su klientu metu girdi savyje. Tokį klausymąsį galima pavadinti intuityviu klausymusi. Šiame klausymosi lygmenyje faktai, kuriuos matome ir girdime iš savo pašnekovo, susilieja su mūsų įžvalgomis. Pradedame jausti savo pašnekovo energiją, gebame įvertinti, kaip keičiasi jo nuotaika ir pateikiame jam iš anksto nepasiruoštus koučingo klausimus. Jei reikėtų paaiškinti, kas paskatino mus taip elgtis, tikriausiai atsakytume, kad padarėme tą intuityviai. Skaityti daugiau…

Visi, kurie taiko koučingą žino, kad pats svarbiausias koučingo pokalbio valdymo įrankis yra mąstymą skatinantys klausimai. Tačiau yra ir kitų, subtilesnių būdų, kurie stimuliuoja pašnekovų mintis, pavyzdžiui apibendrinimai arba pauzės. Kitas įdomus ir veiksmingas metodas– konfrontacija su pašnekovu.

Paprastai konfrontuodami pokalbiuose su kitais žmonėmis mes skatiname juos pažvelgti į save ar aptariamą rūpestį iš kitos pusės. Pagrindinis konfrontacijos koučinge tikslas – padėti pašnekovui pažvelgti į save iš šalies ir paskatinti prisiimti atsakomybę už pokyčius.

Konfrontacija koučingo pokalbių metu – rizikinga. Pernelyg spausdami pašnekovą, galime sugadinti visą iki tol vykusį pokalbį. Todėl konfrontuoti reikia tinkamai. Konfrontacija turi būti konstruktyvi, pagrįsta ir pozityvi. Skaityti daugiau…

- Kam man reikalingas tas koučingo specialistas? Juk mąstyti moku ir pats! - dažnai klausia ir kartu atsako koučingu besidomintys.

Darau prielaidą, kad toks klausimas turi du kilmės šaltinius. Vieni žmonės tokį klausimą užduoda mesdami koučingui iššūkį. Tarsi norėdami duoti suprasti, kad koučingas – anokia čia pagalba. Kiti klausia, nes ieško galimybių koučingą naudoti savarankiškai – patys sau kelti gerus klausimus idant atrastų ieškomus sprendimus.

Dauguma koučingo specialistų atsakytų, kad taip, koučingo klausimai veikia ir tada, kai žmogus juos užduoda pats sau. Tačiau kartais mes tiesiog nežinome, kokį klausimą užduoti. Juolab, kad kai kurių klausimų sau užduoti ir nenorime, nes jie skatins atsakymus, kurių galbūt mes visai nelaukiame.

Noriu išplėsti aukščiau pateiktą mintį ir pasiremti garsaus mokslininko, Nobelio premijos laureato, Daniel Kahneman įžvalgomis, kurias jis išdėstė savo knygoje Thinking Fast and Slow. Skaitydamas autoriaus pateiktą analizę, pastebėjau, kad kai kurios jo mintys labai tinka atsakymui į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą. Skaityti daugiau…

1 - 3123