Šiemet stuktels dešimt metų nuo pirmos mano pravestos koučingo sesijos. Ta proga trys ne patys džiugiausi supratimai apie koučingą. Jų yra daugiau, bet dabar apie tuos tris.

Koučingą yra labai sunku parduoti

Nežinau, kaip sekasi jums, tačiau jeigu aš būčiau žmogus, kuris apie koučingą yra girdėjęs viena ausimi ir dar su mūsuose būdingu skeptiškumu į viską, kas šiek tiek nepažįstama ir vakarietiška, žiūri su įtarumu, aš koučingo specialistus varyčiau pro duris lauk, kaip nepageidaujamus prekybos agentus.

Bet čia iš vakarų viskas šitas atėjo, ar ne?, – mokymuose klausia 40+ vyras ir aš jau suprantu kur link jis lenkia. Ši karta turi tą skeptiškumo aspektą – tai, kas yra vakarietiška, tą reikia laikyti per atstumą.

Sakydamas, kad koučingą sunku parduoti, aš kalbu apie individualias koučingo sesijas laikantis koučingo etikos standarto. Kitaip tariant, jokių konsultacijų, tik mąstymą skatinantys klausimai bei palaikantis santykis. Muzikos, kvėpavimo, jogos ar kitokie psichologinę ir fizinę žmonių sveikatą stiprinantys užsiėmimai nėra koučingas, tačiau gali būti koučingo programos dalis. Pavyzdžiui, koučingo pokalbio metu paaiškės, kad žmogus seniai ruošėsi užsiimti meditacija ir, jeigu koučingo specialistas yra šioje srityje kvalifikuotas meistras, galbūt tai taps susitikimų dalimi. Skaityti daugiau…