Šiandien koučingo specialistai Lietuvoje yra pasidalinę į tris stovyklas.

Pirmąją, didžiausią stovyklą, sudaro tie žmonės, kurie baigė koučingo mokyklas ir koučingą ketina naudoti savo aplinkoje labiau mėgėjiškai – darbe su kolegomis, bendravime su artimaisiais ar tiesiog saviugdai. Koučinge naudojami įgūdžiai padeda geriau suprasti save ir geriau išgirsti kitus žmones. Kaip sakoma, ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi.

Antrojoje stovykloje dirba tie koučingo specialistai, kurių klientūrą sudaro taip vadinami žmonės iš gatvės – klientai atėję per rekomendacijas, svarstantys įvairius gyvenimiškus bei darbinius klausimus. Šioje stovykloje gausiai teikiamos ne tik koučingo paslaugos, tačiau ir kitokia gerovė – užsiėmimai tiek sielai, tiek kūnui. Meditacija. Šokis. Savęs tapšnojimas. Kvėpavimas. Paveikslėlių žaidimas Points of You. Joga. Rebirthingas ir kitokie eksperimentiniai, įdomūs dalykai, kurie leidžia išplėsti asmeninio augimo patirtis. Blogiausia, kas gali nutikti tokių užsiėmimų metu, tai neblogai praleisite laiką. Skaityti daugiau…

Kartais žmonės klausia: kaip reikia pasiruošti koučingo sesijai? Paprastai atsakau, kad galima atlikti kokį nors ritualą, pavyzdžiui, išeiti į lauką, įkvėpti gryno oro arba pastovėti ant galvos, jeigu tai tik padeda susitelkti buvimui su kitu žmogumi.

Turiu savo ritualų prieš sesiją, pavyzdžiui, klausau muzikos, kvėpuoju, susikaupiu, – sako patyrusi koučingo specialistė Milana Koc. – Kalbu apie dešimties minučių ritualus. Tam, kad įeičiau į flow būseną. Kūne turi atsirasti tam tikrų pojūčių. Tai ženklas, kad esu pasiruošusi. Pas mane kažkur skrandžio zonoje atsiranda mažas laužas ir sesijos metu jis didėja ir dega stipriai.

Kitiems galbūt vertėtų peržvelgti užrašus, tačiau tikrai nereikia galvoti, ką ir kaip darysite pokalbio metu. Jeigu savo fizinį būvį jau parengėte susitikimui su pašnekovu, tai perdėtas rūpestis, kaip geriau atlikti pokalbį, gali tik sutrukdyti.

Kad išmoktume būti atviri viskam, kas nutiks koučingo pokalbio metu, verta panagrinėti vieną svarbiausių koučingo specialistų saviugdos klausimų: ar tai, ką darau/darysiu šiame susitikime, darau/darysiu tai dėl kliento, ar dėl savęs?

Šį klausimą dažnai užduodu koučingo supervizijų metu, nes tai, kaip koučingo specialistai tvarkosi su savo ego, yra svarbus klausimas. Žemiau pateiksiu įžvalgas, kurios apibendrina vidinius koučingo specialisto trikdžius ir parodo, kaip tam tikri dalykai gali įsiterpti į koučingo pokalbį.

Išmokau naują koučingo techniką ir noriu ją pritaikyti

Pradedantys koučingo specialistai vaikosi įvairių koučingo technikų ir klausia: ką dar galėčiau išbandyti? Gal yra kažkokia technika ar geras klausimas, kuris… Skaityti daugiau…

Kas gali būti geriau?, – tokį klausimą koučingo specialistai užduoda žmonėms, kurie koučingo pokalbiuose sako: žinai, viskas kaip ir gerai, bet kažko trūksta, kažkas ne taip… Šis klausimas padeda susitelkti ne į problemas (nes net ir negrabiai jų ieškant, jų rastume apsčiai), bet į ateities perspektyvą. Apgalvodamas šį klausimą žmogus išsako preliminarias idėjas ir galimus sprendimus, kuriuos jis pavers savo praktika.

Šis straipsnis yra mano asmeninis bandymas pasvarstyti, kaip yra su koučingu Lietuvoje ir, kas su juo gali būti geriau. Šio straipsnio tikslas – paskatinti diskusiją koučingo specialistų bei entuziastų tarpe. Šiame straipsnyje iškėliau ne visus klausimus ir ne į visus atsakiau, tačiau galbūt tą norės padaryti skaitytojai.

Kad mano mintys nebūtų tokios vienišos, prieš kurdamas šį tekstą kreipiausi į kelis aktyvius koučingo kolegas ir bendražygius, kurie padėjo suformuluoti daugumą čia pateikiamų žinučių. Ačiū Aistei Dromantaitei, Danguolei Kraskauskienei, Andriui Jarašiūnui, Giedrei Lesmaitytei ir Ievai Lunskienei. Jūs rasite save tiek šio straipsnio eilutėse, tiek tarp jų.

Kokios koučingo organizacijos reikia Lietuvai?

Paprastai kiekvienos profesijos ar interesų grupės atstovai jungiasi į bendruomenes ar formalias asociacijas, kad visi kartu jaustųsi stipresni ir pasiektų daugiau. Taip buvo ir yra su koučingo profesija, kurią Lietuvoje nuo pat pradžių atstovavo koučingo specialistų asociacija ICF (International Coach Federation) Lietuva. Pasaulyje organizacija ICF Global jungia daugiau kaip 20 000 narių ir yra sukūrusi stiprią bei nuolat tobulinamą koučingo specialistų sertifikavimo sistemą.

Nei vienas koučingo specialistas neabejoja, kad Lietuvai reikia šeimininkiškos ir dinamiškos koučingo organizacijos, kuri rūpintųsi koučingo plėtra ir sklaida. Tai dariusi vienintelė nešališka ir kiek įmanoma nuo privačių verslo interesų laisva ICF Lietuva, šiuo metu sumenko ir prarado tiek savo žavesį, tiek įtaką. Tai nutiko dėl keleto objektyvių priežasčių. Skaityti daugiau…

Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas aplinkui nečiaudo

Mikė Pūkuotukas

Dažnai sulaukiu pasiteiravimų, ką daryti, kad tapti koučingo specialistu? Kaskart suglumstu, nes man regis klausiantys labai gerai žino atsakymą – reikia mokytis, praktikuoti koučingą ir vieną dieną pasakyti sau, kad aš jau tapau tuo, kuo norėjau tapti. Deja, toks atsakymas yra pernelyg lengvas. Nesu tikras, ar šis klausimas yra gerai formuluojamas? Galbūt reikėtų klausti – kas manęs laukia koučingo karjeros kelyje ir ką man su tuo daryti?

Man lengva kalbėti, nes tik po septynerių metų praktikos man stuktelėjo į galvą, kad karjeros pradžioje būčiau klausęs būtent taip. Vieną dieną bėgdamas Neries pakrante bandžiau išvengti armatūros strypų ir suskaldytų betono blokų. Tuo pat metu man toptelėjo mintis, kad galiu su skaitytojais pasidalinti tais sunkumais, kurie man bei daugeliui kitų koučingo specialistų buvo neišvengiami kelyje į tobulėjimą. Jeigu žemiau pateikti dalykai neatmuš jūsų noro eiti koučingo profesionalo keliu, tai linkiu, kad šis kelias būtų ilgas ir kupinas nuotykių!

Jūs galvosite, kad baigę koučingo kursus, pradėsite nuoseklią ir pilnavertišką koučingo praktiką. Laikydami rankose kokios nors koučingo mokyklos diplomą, jau tą patį vakarą ir dar keletą dienų iš eilės susirašinėsite el.paštu su savo grupiokais. Aptarinėsite patirtis ir dalinsitės jausmais. Praėjus šiek tiek laiko pradėsite galvoti, ką galėtumėte veikti toliau ir kreipsitės į savo artimiausią ratą žmonių kviesdami juos į koučingo sesijas. Žinoma, nemokamas. Tačiau greitai pajausite, kad vesti koučingo pokalbį su artimaisiais ar pažįstamais yra visai kas kita negu su žmonėmis, kurie jums nėra atlaidūs ir kelia jums kur kas didesnius reikalavimus negu lektoriai, kurie jus mokė. Surasti klientų iš šalies bus labai nelengva, o ir šie pas jus ateis labiau smalsumo negu reikalo vedami. Teiraukitės pas šiuos žmones rekomendacijų, dalyvaukite nevyriausybinių organizacijų veiklose, veskite nemokamas koučingo sesijas įvairių tobulėjimo renginių metu ar kitur. Koučingu ypatingai domisi Y karta, tad pasidairykite pašnekovų įvairiose mokymo įstaigose. Skaityti daugiau…

Vienas dažniausiai vadovų užduodamų klausimų apie koučingą skamba taip: ar man sakyti darbuotojams, kad taikau koučingą, ar ne? Ko gero galima daryti prielaidą, kad šį klausimą vadovai kelia ne šiaip sau.

Stebėdamas vadovų darbą ir bendraudamas su jais, padariau prielaidą, kad toks klausimas kyla iš tam tikro vadovų nesaugumo jausmo. Kai kurie vadovai prisipažįsta, kad jie jaustųsi keistai, jeigu savo įprastą bendravimo stilių papildytų koučingu – klausimų uždavimu ir susilaikymu nuo patarimų.

Darbuotojai pamanytų, kad man kažkas praplovė smegenis. Darbuotojai pagalvotų, kad aš nebežinau atsakymų. Darbuotojų akyse atrodyčiau kaip kažkoks psichologas. Darbuotojai į mane pradėtų keistai žiūrėti.

Visa tai yra vadovų atsakymai į mano klausimą: o dėl ko klausiate, sakyti jums, kad taikote koučingą, ar ne? Skaityti daugiau…

Tiek koučingo pokalbiuose, tiek kitokiose ugdymo sesijose visada tariamasi dėl veiksmų, kurių imsis ugdomasis ar komanda. Įprasta, manyti, kad koučingo pokalbiai turi užsibaigti tam tikru veiksmų planu, kuriuos pašnekovas įgyvendins artimiausiu metu.

Vis tik, ko gero visiems yra pasitaikę, kad sutarti veiksmai buvo geriausiu atveju įgyvendinti tik iš dalies.

Viena to priežasčių – koučingo pokalbį vedančiojo ar komandos sesiją kuruojančio specialisto kompetencijos trūkumas arba manymas, kad čia koučingo pokalbis ir turi pasibaigti. Būtent koučingo specialistas turi padėti ugdomiesiems suformuluoti ne tik veiksmus (kas turi būti padaryta), bet ir būdus šiems veiksmams įgyvendinti (kaip turi būti padaryta).

Štai ištrauka ir dažnai pasitaikančių koučingo pokalbių treniruočių:

- Tai kokie tavo pirmieji žingsniai?

- Na, aš manau, kad pirmiausia turėsiu pasikalbėti su savo vadovu, o paskui žiūrėsim. Skaityti daugiau…

Koučingu domėtis neteko, tačiau žinau, kad tai yra smegenų plovimas.

-          Koučingo mokymų dalyvis

Beveik kiekvienoje auditorijoje, kuriai pasakoju apie koučingą, sulaukiu keleto žmonių pasipriešinimo. Jie neigiamai atsiliepia apie žodį koučingas, patį metodą, o kartais nepatikliai žiūri į mane – lektorių, kuris šį metodą pristato. Ypač daug išankstinio neigiamo nusistatymo koučingo atžvilgiu girdžiu vadovų grupėse. Suprantu, kad vadovai – praktiški žmonės. Tai reiškia, kad jie nori mokytis tik praktiškų ir veiksmingų darbo su žmonėmis būdų. Tuo tarpu koučingas daugeliui vadovų asocijuojasi su neaiškia įtaiga, manipuliacija ar tiesiog dar vienu madingu konsultantų prasimanymu, kuris tarsi bando paneigti įprastus vadovų darbo būdus.

Šiame tekste noriu pasidalinti, ką paprastai darau mokymų ar pristatymų metu, kad sumažinčiau grupės skepticizmą arba, kaip vadinu, alergiją koučingui.  Jei jums tenka pasakoti kitiems, kas yra koučingas, ir susiduriate su panašia problema, tikiu, kad žemiau pateikti patarimai padės amortizuoti grupės pasipriešinimą. Skaityti daugiau…

Ko gero jau praėjo ta mada, kai organizacijoje koučingu buvo vadinami bet kokie vadovų pokalbiai su darbuotojais. Jei taip yra pas jus, turite išgryninti, kas yra ir kas nėra koučingas jūsų įmonės vadovų darbe.

Kadangi žodis koučingas daugelyje organizacijų yra labai gajus, noriu apibendrinti, kaip derėtų su šiuo žodžiu elgtis ir kokius darbus reiktų atlikti, kad gautumėte realią koučingo naudą.

Pirma, reikėtų išgyvendinti ironiškus atsiliepimus ir kreivas šypsenėles koučingo sąvokos atžvilgiu. Daugelyje organizacijų šis žodis asocijuojamas su tam tikra psichologine vadovų manipuliacija, tačiau koučingas nėra manipuliacija. Tai yra konstruktyvi ir pozityvi pagalba kitam žmogui galvoti ir ieškoti sprendimų. Jei tai daroma su išankstine nuostata siekiant privesti žmogų prie vadovo turimo sprendimo, tai nėra koučingas. Tai tik vadovo taikoma manipuliacija, į kurią kiti žmonės reaguoja gynybiškai. Negaiškite tam laiko. Skaityti daugiau…

Kažkada vienas pažįstamas vadovas reaguodamas į koučingo mokymų bumą pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė: man regis Lietuvoje yra daugiau koučingo specialistų negu potencialių jų klientų.

Atsakiau jam paprastai: nesirūpink, iš 100 paruoštų koučingo specialistų, šį darbą dirbs ne daugiau kaip penki. Tačiau naudą iš to gaus visi 100.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti įžvalgomis apie tai, kuo koučingo mokslai gali būti naudingi tiems, kurie neketina susieti savęs su koučingo profesija. Neliaupsinsiu koučingo, tikrai ne. Visos šios mintys kyla iš mano asmeninės patirties ir tegu lieka subjektyvios. Taigi, kuo koučingas man būtų buvęs naudingas, jei nebūčiau tapęs koučingo profesionalu? Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt su pasididžiavimu pristato interviu su dar vienu šviesiu koučingo žmogumi - Aiste Dromantaite - Mykolo Romerio universiteto docente, kuri sukūrė ir nuo šių metų rudens vadovaus naujai koučingo magistrantūros programai.

Programa, kuri vadinasi „Ugdomasis vadovavimas organizacijose“, yra naujovė bei didelis koučingo žingsnis Lietuvoje. Šiame interviu Aistė atsako į svarbiausius su programa susijusius klausimus bei pateikia asmeninių įžvalgų apie koučingą.

Daugiau apie Aistę – interviu pabaigoje.

Aiste, ar galėtum trumpai pristatyti programą ir pažymėti, kuo ir kam ji gali būti aktuali?

Tai magistrantūros studijų programa, kuri truks 1,5-2 metus priklausomai nuo pasirinktos studijų formos – ištęstinės (anksčiau vadinamos neakivaizdinėmis) ar nuolatinės (dieninės). Kadangi programa dar tik startuoja, galimas dalykas, studentų pirmaisiais metais gali susirinkti tik į vieną studijų formą. Tad greičiausiai pirmuosius metus bus ištęstinės studijos, tačiau nuo to jos nėra geresnės ar blogesnės. Ir vienoje, ir kitoje studijų formoje numatytas pakankamas paskaitų ir seminarų laikas, skirtas išdėstyti informacijai, aprėpti medžiagai, pasidalinti praktika. Skaityti daugiau…

1 - 41234