Šiemet stuktels dešimt metų nuo pirmos mano pravestos koučingo sesijos. Ta proga trys ne patys džiugiausi supratimai apie koučingą. Jų yra daugiau, bet dabar apie tuos tris.

Koučingą yra labai sunku parduoti

Nežinau, kaip sekasi jums, tačiau jeigu aš būčiau žmogus, kuris apie koučingą yra girdėjęs viena ausimi ir dar su mūsuose būdingu skeptiškumu į viską, kas šiek tiek nepažįstama ir vakarietiška, žiūri su įtarumu, aš koučingo specialistus varyčiau pro duris lauk, kaip nepageidaujamus prekybos agentus.

Bet čia iš vakarų viskas šitas atėjo, ar ne?, – mokymuose klausia 40+ vyras ir aš jau suprantu kur link jis lenkia. Ši karta turi tą skeptiškumo aspektą – tai, kas yra vakarietiška, tą reikia laikyti per atstumą.

Sakydamas, kad koučingą sunku parduoti, aš kalbu apie individualias koučingo sesijas laikantis koučingo etikos standarto. Kitaip tariant, jokių konsultacijų, tik mąstymą skatinantys klausimai bei palaikantis santykis. Muzikos, kvėpavimo, jogos ar kitokie psichologinę ir fizinę žmonių sveikatą stiprinantys užsiėmimai nėra koučingas, tačiau gali būti koučingo programos dalis. Pavyzdžiui, koučingo pokalbio metu paaiškės, kad žmogus seniai ruošėsi užsiimti meditacija ir, jeigu koučingo specialistas yra šioje srityje kvalifikuotas meistras, galbūt tai taps susitikimų dalimi. Skaityti daugiau…

Dažnam vadovui „koučingas“ yra tik madingas žodis, atkeliavęs iš įvairios vertės seminarų, knygų ar žurnalų. Žinai, aš pradėjau koučinti savo pavaldinius, – sako vienas vadovas. Ir kaip sekasi?, – klausia kitas. Na, aš jiems gražiai paaiškinu, ką reikia daryti, jie eina ir daro.

Tai yra klaidingas koučingo kaip mokymo priemonės organizacijoje supratimas. Koučingas nėra vienpusio poveikio kitam žmogui metodas, tai – mokymosi būdas. Lyginant su tradiciniu mokymu, šis būdas nėra direktyvus, jame niekas nežarsto patarimų ir receptų.

Puiku, jei vadovai išmoksta ir koučingą taiko savo darbe pagal visus būtinus principus. Tačiau kas, kaip lygus su lygiu kalbėsis su pačiu vadovu, kuomet šiam sprendimus dažnai tenka priimti vienam? Kuomet grįžtamasis ryšys kurį vadovas gauna iš savo pavaldinių neretu atveju būna teisingas teisingam žmogui? Kas padės suprasti vadovui, kad jam, pavyzdžiui, reikia tobulinti delegavimo ar susirinkimų vedimo įgūdžius? Kas padės jam sudaryti aiškų asmeninį tobulėjimo planą, kuomet laikas, kurį vadovas turi, yra atiduodamas kitiems, tik ne sau. Skaityti daugiau…

Tikrai neketinu neigti to, ką sukūrė ir kuo užsiima dešimtys tūkstančių koučingo specialistų visame pasaulyje. Pats prie to prisidėjau. Neketinu prieštarauti akivaizdžioms koučingo naudoms. Jos įrodytos mokslo, jas patvirtina ir ilgametė koučingo specialistų praktika.

Tiesiog man įdomu glostyti dalykus prieš plauką. Taip mokausi ir atrandu tiesą.

Šiame straipsnyje noriu iš naujo apibrėžti koučingo lauką. Iškelti koučingo grynuolį į šviesą, atidžiai jį apžiūrėti ir padėti į lentyną. Nebūtinai į tą pačią, kurioje jis gulėjo. Tad šios mintys yra ieškojimas, kuris galbūt paskatins diskusiją apie tai, kaip mes, koučingo specialistai, turėtume vystyti savo profesiją. Kokio galbūt kitokio (jei jo reikia) identiteto ir suvokimo mums reikia dairytis? Skaityti daugiau…

Mokau koučingo daugelio žmonių ir neretai susiduriu su klausimu – kodėl vienos auditorijos koučingą priima palankiau, o kitos priešinasi?  Matyt, ne dėl to, kad kažkas su mumis negerai. Ne dėl to, kad pavasaris vėluoja. Regis dalykai slypi kitur.

Mano galva, skirtingi koučingo vertinimai yra užprogramuoti požiūryje į mokymą ir santykį su mokytojais. Šį požiūrį skirtingi žmonės savu laiku skirtingai patyrė.

Yra žmonių kuriems labai keista, kai mokytojas nieko nepataria. Jie laukia receptų. Kitus patarimai erzina, nes tiesos ir receptų jie nori ieškoti patys. Skaityti daugiau…

Šiame straipsnyje noriu kritiškai pažvelgti į koučingo klasifikavimą. Pateiksiu argumentus už ir argumentus prieš, o skaitytojas tegu nusprendžia, ar reikia koučingo skirstymo ir koks jis turi būti?

Pokyčių koučingas, tikslų koučingas, vadovų koučingas, pardavimų koučingas, gyvenimo koučingas, gyvenimo būdo koučingas, gerovės koučingas, karjeros koučingas, stiliaus koučingas, efektyvumo koučingas, mažo verslo koučingas…

Trumpam įlipau į potencialaus koučingo kliento batus ir supratau, kad dauguma bandymų klasifikuoti koučingą tik klaidina.  Štai, pavyzdžiui, vienas koučingo specialistas ar konsultantas sakosi atradęs ypatingą koučingo rūšį – psichokoučingą. Puoliau skaityti, kas tai per stebuklas ir pamačiau, kad kaip ir kiti išvardinti koučingo tipai, šis nieko nesiskiria nuo tiesiog koučingo. Nenustebsiu jei po pusmečio kas nors „atras“ turbokoučingą. Skaityti daugiau…

 (Koučingas) tai toks protingas iš tuščio i kiaurą pilstymas. Profesionalūs balamutai:)

Komentaras iš Facebook

Kažkada pasakiau sau, kad skeptikams apie koučingą nieko neįrodinėsiu. Jei jie norės klausti, tegu klausia, bet dažniausiai neklausia. Mano tikslas – karavanu rūpintis, o ne pavymui lojančiais. Bet, kaip bebūtų.

Pernai suvokiau vieną dalyką – dalykus vertinti man pasidarė velniškai sunku.Tai, apie ką turėjau skeptišką nuomonę, tapo priimtina. Tai, apie ką atsiliepdavau pozityviai, nebeatrodo taip patrauklu. Vėliau supratau, kad mano suvokimas ir vertinimas priklausė nuo to, kiek aš tuos dalykus norėjau pažinti ir gilintis į juos. Remdamasis šia subjektyvia patirtimi ir šiokiu tokiu mokslu, darau prielaidą, kad skepsis ar perdėtas pozityvumas kyla dėl nežinojimo ir nenorėjimo gilintis.

Mes labai greitai susiformuojame nuomonę. Atrodytų, kad nereikia nei faktų, nei pagrindimo. Ir aš suprantu. Pavyzdžiui, jei skeptikas turėjo kokią nors patirtį su šarlatanu, kuris dar ir kAučeriu prisistatė… tada net ir papildomos žinios nepadės. Štai tokie komentarai kaba prie vieno koučingo specialisto pristatymo Youtube:

Tai štai kas yra kaučeris. Pritaikęs visą savo fantaziją, atmetęs visą šlamštą, atrinkęs vien tik produktyvumą ir sveiką pozityvumą, konstatuoju. Kaučingas mėšlas. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt siekia į koučingą pažvelgti iš įvairių perspektyvų. Tad šį kartą čia svečiuojasi psichologė-psichoterapeutė Ramunė Pajuodytė-Milašienė, kuri maloniai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie koučingą – discipliną, kuri daug paveldėjo iš psichologijos mokslo. Ramunė išsamiai ir kritiškai vertina kai kuriuos koučingo aspektus. Tikiu, jog šis interviu bus naudingas visiems koučingo specialistams, kurie ieško atsakymo į klausimus: kuo skiriasi koučingas nuo psichoterapijos? ir kokių psichologijos žinių reikia, kad galėtume profesionaliai praktikuoti koučingą?

Ramunė konsultuoja klientus nuo 1999 metų, o šiuo metu užsiima privačia individualia psichoterapine praktika. Ji rašo straipsnius ir atsako į skaitytojų klausimus (internetinis portalas “15 minučių” skiltyje Santykiai), veda seminarus bei skaito paskaitas LGBT centre.

Ramune, noriu tave pakalbinti apie koučingą – naują discipliną, kuri daug kuo skolinga tavo veiklos sričiai – psichologijai ir psichoterapijai. Pastaruoju metu stebiu augantį žmonių susidomėjimą įvairiomis asmeninio efektyvumo praktikomis – koučingu, NLP ir kt. Kokios tendencijos, tavo nuomone, tai lemia?

Taip, Tomai, susidomėjimas yra išties didžiulis.  Labai graži ir be galo patraukli pati koučingo idėja Skaityti daugiau…