Kai Paulius Gritėnas parašė apie koučingo specialistus aka koučerius (iš kur ta r atsirado, aš nežinau) man netapo nei šilčiau, nei vėsiau. Vėsu dabar tik čia, jūroje, Alandų salose.

Tai jau ne pirmas najiezdas ant koučingo specialistų. Iki Pauliaus Gritėno tą puikiai padarė Ramūnas Urbštavičius. Laukiu Andriaus Užkalnio straipsnių, bet jis šią temą kažkaip praleido, nors pats davė interviu Coachingblog.lt.

Koučingo specialistai nuo tokių antpuolių ginasi taip pat ne pirmą kartą. Įtaigų atsikirtimą Pauliui Gritėnui parašė Dr. Aistė Dromantaitė. Rašo ir kiti kolegos, o mano bandymą galima rasti čia. Ypač daug diskusijų kyla, kai kolegos psichologai pradeda į sieną kalti vis tą patį vinį. Koučingas – nesąmonė, marketinginis išmislas, nes va, šamanai be diplomų. Be mokslų šarlatanai, tik pinigus ima nežinodami už ką. Džiugu, kad kolegų psichologų tarpe atsirado draugiškų veidų, kurie moka išvengti keistų nusistatymų, pavyzdžiui, Antanas Mockus.

Suprantu, kad yra patirtys, įsitikinimai ir stereotipai. Koučingo atžvilgiu skeptiški žmonės džiaugiasi tada, kai aplinkoje atsiranda naujų faktų, kurie patvirtina jų nuostatas ir atitinka stereotipus.  Taip nutiko ir Pauliaus Gritėno teksto atveju, nes autorius peržvelgė tik vieną pakankamai suveltą viešą koučingo aprašą ir išdėjo jį į šuns dienas. Gal ir gerai, ką aš žinau? Skaityti daugiau…

Vienas populiariausių koučingo apibrėžimų teigia, kad koučingas – tai procesas, kurio metu atskleidžiamas (išlaisvinamas) asmens potencialas.

Populiariausias – ne tas žodis. Ko gero turėtų būti – pats gajausias. Leisiu sau padaryti prielaidą, kad toks gajus, jog net tapęs nuvalkiota kliše.

Aną vakarą į paieškos sistemą įvedžiau žodžius koučingas ir potencialas. Vien tik pirmame ekrano lange paieškos sistema pažėrė štai tokius koučingo apibrėžimus (pasikartojančius atmečiau):

  1. 1.       Koučingas – tai paprasta ir efektyvi metodika, kurios pagalba yra atskleidžiamas asmenybės vidinis potencialas. Skaityti daugiau…

Toks koučingas, kokį mes jį žinome, užgimė prieš du dešimtmečius. 1992 m. išleista bene garsiausia knyga apie koučingą: John Whitmore Coaching For Performance. Joje pirmą kartą autorius išsamiai paaiškino kaip koučingo specialistai galėtų padėti savo klientams.

Šiandien koučingas yra vienas iš daugelio mokymosi būdų. Vadovai, kurie efektyviai taiko koučingą savo veikloje siekia panaudoti jį kaip valdymo ir pokyčių skatinimo priemonę. Skaityti daugiau…

Nors labai kukli ir nedidelė, tačiau vienintelė oficiali tarptautinė koučingo institucija mūsų šalyje – ICF Lietuva, šią savaitę organizuoja didelį koučingo renginį – metinę konferenciją „Koučingas – šiuolaikinis būdas tobulėti“. Jos metu į vieną būrį susirinks Lietuvos koučingo specialistai, organizacijų vadovai ir kiti žmonės, vienaip ar kitaip susiję su koučingu. Šio, kol kas didžiausio koučingo įvykio proga noriu pasidalinti su jumis keliais pastebėjimais apie dabartinę koučingo situaciją Lietuvoje. Jei turite laiko, jei turite ūpo, kviečiu skaityti toliau.

Koučingas žengia kartu su mokymais

Daug pastarojo meto susitikimų su įvairiomis organizacijomis parodė Skaityti daugiau…

Mitas Nr. 5. Koučingas skirtas tik nebrandžioms asmenybėms.

Darau prielaidą, kad šį mitą suformavo pragmatiški žmonės. Tie, kurie neperka tiesų už gryną pinigą. Jie ieško pagrįstų įrodymų ir argumentų apie tai, kas veikia ar neveikia praktikoje. Šie žmonės tiki tik tuo, ką jie patys gali apčiuopti ir kieno veiksmingumą įrodo jų patikima praktika. O tai, kas glūdi kokioje nors neapibrėžtoje teritorijoje, šių žmonių nedomina. Ir įsibėgėję diskutuoti jie būna kartais labai tiesmuki.

Vienas tokių pragmatiškų žmonių teigė, kad koučingą jis laiko Skaityti daugiau…

Mano kolegė, profesionali koučingo specialistė, pasakojo, kad vienas vadovas kartą jos paklausė ar koučingas tai yra vaikščiojimas per žarijas. Tada sunerimau. Ne dėl to, kad kai kurie vadovai nežino kas yra koučingas, tačiau dėl to, Skaityti daugiau…