Solidus ir rimtas tyrimas apie koučingo veiksmingumą organizacijose.

Atsisiunčiau iš ICF Global (Tarptautinė Koučingo Federacija). Yra įdomių duomenų vadovams ir tiems, kurie rūpinasi koučingo plėtra organizacijose. Dalinuosi, nes galbūt tie, kurie nesate ICF Global nariai, nematėte.

2014BuildingACoachingCultureReport

Koučingu domėtis neteko, tačiau žinau, kad tai yra smegenų plovimas.

-          Koučingo mokymų dalyvis

Beveik kiekvienoje auditorijoje, kuriai pasakoju apie koučingą, sulaukiu keleto žmonių pasipriešinimo. Jie neigiamai atsiliepia apie žodį koučingas, patį metodą, o kartais nepatikliai žiūri į mane – lektorių, kuris šį metodą pristato. Ypač daug išankstinio neigiamo nusistatymo koučingo atžvilgiu girdžiu vadovų grupėse. Suprantu, kad vadovai – praktiški žmonės. Tai reiškia, kad jie nori mokytis tik praktiškų ir veiksmingų darbo su žmonėmis būdų. Tuo tarpu koučingas daugeliui vadovų asocijuojasi su neaiškia įtaiga, manipuliacija ar tiesiog dar vienu madingu konsultantų prasimanymu, kuris tarsi bando paneigti įprastus vadovų darbo būdus.

Šiame tekste noriu pasidalinti, ką paprastai darau mokymų ar pristatymų metu, kad sumažinčiau grupės skepticizmą arba, kaip vadinu, alergiją koučingui.  Jei jums tenka pasakoti kitiems, kas yra koučingas, ir susiduriate su panašia problema, tikiu, kad žemiau pateikti patarimai padės amortizuoti grupės pasipriešinimą. Skaityti daugiau…

Kiek kartų girdėjote pasiūlymą išeiti iš iš komforto zonos? Ko gero šią frazę aną savaitę kažkas pasakė darbe. Jei nepasakė, tikrai pasakys ryt arba poryt. Kartais atrodo, kad tik laiko klausimas, kada šis posakis nuskambės kurio nors konsultanto ar lektoriaus pranešime. Pasiūlymas išeiti iš komforto zonos – dažnas svečias jūsų socialinio tinklo paskyros naujienų sraute. Pastaruoju metu tikriausiai matėte tokią šios minties interpretaciją:

Siūlydami kam nors išeiti iš komforto zonos nepasakome tam žmogui, kur jis atsidurs išėjęs ir neaišku, ką tam žmogui ten daryti. Šiame tekste noriu pažvelgti į tai, kas slypi už komforto zonos ir kaip visa tai panaudoti koučingo pokalbių metu. Skaityti daugiau…

Mokydamiesi taikyti koučingą savo veikloje vadovai dažnai užduoda tokį klausimą: kaip prakalbinti uždarą žmogų, kuris neįsitraukia į koučingo pokalbį?

Koučingo idėja pametėja vadovams mintį, kad šis metodas leis jiems rasti bendrą kalbą su mažiau bendraujančiais ar uždarais žmonėmis. Deja, taip nėra. Koučingas nėra stebuklingas būdas, kuris „atrakina“ su vadovais vengiančius bendrauti žmones. Atsakymas į vadovų klausimą slypi ne koučingo metodikoje, o vadovų ir jų darbuotojų santykyje.

Kalbu tik tiek, kiek reikia

Daug žmonių laikosi nuostatos, kad darbe tvarkomi tik dalykiniai reikalai ir tarpusavyje ar su vadovais bendrauja tik tiek, kiek reikia. Iš kai kurių vadovų pasisakymų suprantu, kad bendravimui su pavaldiniais jie kelia kiek neadekvačius lūkesčius. Jei aš esu atviras su jais, kodėl jie nėra atviri su manimi? – klausia vadovai. Mano durys – visada atviros, – jie tvirtina. Deja, eilių prie atvirų vadovo durų niekada nebūna. Skaityti daugiau…

Žinia, kad besimokančios organizacijos išminties semiasi ne tik iš išorės – įprastų mokymų, tačiau kuria ir vidines mokymosi iniciatyvas, pavyzdžiui, rengia mentorius, kad šie dalintųsi savo patirtimi su dar augančiais darbuotojais.

Anksčiau ar vėliau susiduriama su problema, kuomet organizacijos pradeda stokoti idėjų, ką dar neįprasto, tačiau naudingo galėtų pasiūlyti norintiems tobulėti.

Kokius dar mokymus užsakyti vadovams? – neretai klausia personalo valdymo specialistai. – X ar Y jiems siūlyti nebegalime, nes jie jau visur buvo ir viską išbandė.

Anądien apžvelgiau kelis paskutinius įdomius mokymų projektus ir nutariau pasidalinti mintimis, kurios gali pakeisti ar papildyti daugelį įprastų mokymo formų. Jei šios idėjos kol kas negali būti pritaikytos jūsų organizacijoje, galbūt apie tai pagalvosite ateityje. Straipsnyje remiuosi realia ir sėkminga darbo su organizacijomis patirtimi, tad viskas, kas parašyta žemiau, yra ne kartą išbandyta ir veiksminga. Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt pristato specialiai šiam portalui parengtą interviu su viena iš koučingo mokslo šviesuolių – Dr. Tatiana Bachikirova. Tatiana dėsto koučingo psichologijos disciplinas pasaulio universitetuose, yra augimo koučingo (developmental coaching) krypties kūrėja bei daugybės mokslo darbų koučingo srityje autorė. Jos knyga Developmental Coaching laikoma vienu reikšmingiausių profesionalios koučingo literatūros leidinių.

Jūs darbuojatės augimo koučingo (developmental coaching) srityje. Papasakokite plačiau apie šią sritį – kuo toks koučingas skiriasi nuo visiems gerai žinomų koučingo atmainų, tokių kaip gyvenimo koučingas (life coaching) ar vadovų koučingas (executive coaching)? Kokių įgūdžių koučingo specialistui reikia, kad jis galėtų taikyti augimo koučingą?

Vienas skiriamųjų augimo koučingo bruožų yra tai, kad tokio koučingo metu dirbama su visa kliento asmenybe. Net ir tais atvejais, kai kliento tikslai yra aiškiai apibrėžti. Čia aptariame ne tik kliento iškeltas temas, bet ir tai, kaip šios temos dera su kliento asmenybės branda ir asmenybės augimo stadijomis.

Skaityti daugiau…

Vienas populiariausių koučingo apibrėžimų teigia, kad koučingas – tai procesas, kurio metu atskleidžiamas (išlaisvinamas) asmens potencialas.

Populiariausias – ne tas žodis. Ko gero turėtų būti – pats gajausias. Leisiu sau padaryti prielaidą, kad toks gajus, jog net tapęs nuvalkiota kliše.

Aną vakarą į paieškos sistemą įvedžiau žodžius koučingas ir potencialas. Vien tik pirmame ekrano lange paieškos sistema pažėrė štai tokius koučingo apibrėžimus (pasikartojančius atmečiau):

  1. 1.       Koučingas – tai paprasta ir efektyvi metodika, kurios pagalba yra atskleidžiamas asmenybės vidinis potencialas. Skaityti daugiau…

Kažkada vienas pažįstamas vadovas reaguodamas į koučingo mokymų bumą pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė: man regis Lietuvoje yra daugiau koučingo specialistų negu potencialių jų klientų.

Atsakiau jam paprastai: nesirūpink, iš 100 paruoštų koučingo specialistų, šį darbą dirbs ne daugiau kaip penki. Tačiau naudą iš to gaus visi 100.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti įžvalgomis apie tai, kuo koučingo mokslai gali būti naudingi tiems, kurie neketina susieti savęs su koučingo profesija. Neliaupsinsiu koučingo, tikrai ne. Visos šios mintys kyla iš mano asmeninės patirties ir tegu lieka subjektyvios. Taigi, kuo koučingas man būtų buvęs naudingas, jei nebūčiau tapęs koučingo profesionalu? Skaityti daugiau…

Štai jums du tikslai:

a) priversti kitą žmogų šypsotis

b) priversti kitą žmogų pasijusti laimingu

Kaip manote, kurį iš jų pasiekę labiau laimingi jausitės patys? Abiems tikslams pasiekti jūs turite įvairių priemonių: galite tiems žmonėms padovanoti dovaną, padaryti paslaugą ar kitaip juos paskatinti.

Tokį klausimą dviems savanorių grupėms uždavė psichologijos studijos Getting the most out of giving: Concretely framing a prosocial goal maximizes happiness (2014) autoriai. Skaityti daugiau…

Jau kurį laiką mane domina lūkesčių valdymo tema. Man smalsu, kodėl negandų akivaizdoje vieni žmonės laikosi tvirčiau, kai tuo tarpu kiti, susidūrę su sunkumais, jaučiasi blogiau. Kai kurie tyrimai sako, kad tie, kurie laukiamam rezultatui turi mažesnius lūkesčius, patiria mažiau streso negu tie, kurie toms pačioms situacijoms turi aukštus lūkesčius. Neabejoju, kad jūs turite tokių patirčių.

Savo veikloje susiduriu su žmonėmis, kurie sprendžia daugybę įvairių klausimų. Didelė dalis šių klausimų yra susiję su noru padaryti įtaką aplinkai ir gyventi geriau – turėti geresnius santykius, geresnę karjerą ar tiesiog geriau jaustis.

Kai kurios istorijos turi pasikartojančią tendenciją. Pastebėjau, kad kai kuriuos klausimus žmonės lengviau sprendžia tada, kai į spendimus įsitraukia turėdami mažesnius lūkesčius galutiniam rezultatui. Skaityti daugiau…

4 - 14««...23456...10...»»