Parašyti šį straipsnį įkvėpė psichologo Antano Mockaus pradėta įdomi diskusija socialiniame tinkle, kurioje Antanas uždavė tokį klausimą:

Įsivaizduokite, kad Jums reikia pagalbos, tarkime, santykių klausimu, tarkime santykiai nekokie ir nežinote, kas laukia. Kurį iš skelbimų nebūtų gėda (arba mažiausia gėda) viešai skelbti (pvz., Facebook), o kurį būtų didžiausia gėda? 

1. gal galite parekomenduoti labai gerą astrologą (-ę)

2. gal galite parekomenduoti labai gerą psichologą (-ę)

3. gal galite parekomenduoti labai gerą būrėją (-ę)

4. gal galite parekomenduoti labai gerą psichiatrą (-ę)

5. gal galite parekomenduoti labai gerą koučingo specialistą (-ę)

Antano žinutė sulaukė daugybės komentarų. Apibendrinant, koučingas, kaip konsultavimo forma, liko kažkur per vidurį. Štai keli atsitiktine tvarka parinkti iliustratyvūs komentarai: Skaityti daugiau…

Tokį klausimą kelia Dr. Aistė Dromantaitė, kuri parašė šviežią straipsnį apie tai, kaip jai sekėsi diskutuoti apie koučingą respektabiliame psichologų kongrese „Ieškoti. Atrasti. Dalintis“.

Žinia, kad kolegos psichologai kelia pagrįstus (tik kartais labai jau ironiškus) klausimus apie koučingo metodą, veiklą bei profesiją, todėl, pasak Aistės, diskusija buvo tikrai karšta.

Nors į straipsnyje aptartus klausimus atsakymai labiau šioje srityje pažengusiose šalyse jau buvo atsakyti prieš gerą dešimtmetį, tikiuosi, kad šiandieniniai Aistės atsakymai bus naudingi ne tik klausimus kėlusiems. Tikiu, kad naudą gaus ir tie, kurie studijuoja koučingą ar žinių ieško savarankiškai, be tikslo patvirtinti savo išankstines neigiamas nuostatas. Skaityti daugiau…

Taip kartą auditorijoje replikavo vienas mokymų dalyvis. Tai įvyko, kai diskutavome kaip vadovai gali pritaikyti koučingą savo darbe. Vadybos specialistai konstatuoja, kad Skaityti daugiau…